Sąskaitas užsienyje nuslėpti vis sunkiau

“Deklaruojant pajamas kasmet reikia deklaruoti ir užsienyje atidarytas ar uždarytas banko sąskaitas. Jas reikia deklaruoti nepriklausomai nuo to, ar fiziniam asmeniui privalu deklaruoti pajamas, ar ne. Bankinės paslapties žemė nuolat traukiasi, todėl nedeklaravęs sąskaitų ar nepagrindęs jose esančių pinigų šaltinių teisėtumo, asmuo rizikuoja patirti rimtų nuostolių”  – rašoma 2013 04 23d. Verslo žinių publikacijoje.

Kartu su metine pajamų mokesčio deklaracija nuolatiniai Lietuvos gyventojai Valstybinei mokesčių inspekcijai (VMI) turi pateikti ir informaciją apie praėjusiais kalendoriniais metais užsienio valstybių kredito, mokėjimo, elektroninių pinigų įstaigose atidarytas ar uždarytas sąskaitas.

Pareiga teikti šią informaciją tenka visiems gyventojams, nepriklausomai nuo to, ar jie privalo apskaičiuoti, mokėti ar deklaruoti gyventojų pajamų mokestį. Tais atvejais, kai gyventojas turi teisę neteikti metinės GPM deklaracijos arba, kai kartu su metine GPM deklaracija nepateikė informacijos apie praėjusiais kalendoriniais metais atidarytas ar uždarytas sąskaitas, asmuo privalo šią informaciją pateikti VMI iki po to einančių kalendorinių metų gegužės 1 d.

Ši procedūra tokia pat paprasta, kaip ir deklaravimas, nes VMI pateikiama užpildyta atitinkama pranešimo forma. Vis dėlto, ji gali lemti ženkliai didesnes mokestines prievoles. Dažniausiai užsienio bankuose savo pajamas laiko turtingiausieji šalies gyventojai, kurie nori ne tik patikimumo, bet ir konfidencialumo. Tokios informacijos teikimas VMI didina mokestinių prievolių atsiradimo ar padidėjimo riziką. Gyventojui atsidarius sąskaitą Lietuvos komerciniame banke ar kitoje kredito įstaigoje, VMI apie tai informuojama per 3 darbo dienas. Šią informaciją turi patiekti pačios kredito ir mokėjimo įstaigos. Gyventojas, teikiantis informaciją apie sąskaitas užsienio valstybėse, turi nurodyti, kokioje valstybėje, kokia valiuta ir kada sąskaita buvo atidaryta ar uždaryta, koks įstaigos kodas ir pavadinimas, koks sąskaitos tipas ir numeris.

Gyventojai rizikuoja ne vien didesnėmis mokestinėmis prievolėmis, bet ir mokestine atsakomybe, kuri atsirastų paaiškėjus, kad tokios pajamos nebuvo apmokestintos. Nepaisant to, dauguma gyventojų, turinčių sąskaitas užsienio šalyse, tikisi, kad jie išvengs šios informacijos išviešinimo, nes konfidencialumą jiems užtikrina banko paslaptis.

Paslapties iliuzija

Vis dėlto, pastaruoju metu kyla klausimas, ar banko paslaptis nėra iliuzija. Tokiose jurisdikcijose, kaip Šveicarija, Liuksemburgas, Singapūras ar Honkongas, kuriose išplėtotas finansinių paslaugų teikimo sektorius, viešinti banko klientus draudžiama. Vis dėlto, pastaruoju metu vis didesnis prioritetas teikiamas tinkamam mokesčių administravimui, o ne banko paslapčiai.

Todėl yra itin didelė tikimybė, kad sąskaitos užsienio banke gali virsti didžiuliu galvos skausmu GPM mokėtojams. Savanoriškai nepateikus duomenų VMI apie sąskaitas užsienio šalių kredito, mokėjimo, elektroninių pinigų įstaigose, tokia informacija gali būti gauta iš atitinkamos užsienio šalies mokesčių administratoriaus, o GPM mokėtojai ne tik privalės susimokėti mokesčius, bet ir mokestines sankcijas.

Pavyzdžiui, Liuksemburgo premjeras neseniai paskelbė ketinimą taikyti priemones, leidžiančias automatiškai keistis informaciją apie bet kokius palūkanų išmokėjimus individams, gyvenantiems kitoje ES valstybėje-narėje (pagal 2003 m. ES Santaupų direktyvą). Šveicarijoje, nuo seno garsėjančioje bankinėmis tradicijomis, banko kliento tapatybės atskleidimas yra laikomas nusikalstama veika, tačiau dėl milžiniško užsienių šalių spaudimo ši informacija irgi vis dažniau paviešinama.

Gyventojų pajamų mokestis, baudos, delspinigiai gali būti tik maža dalis to, ką gali tekti susimokėti. Visai neseniai Šveicarijoje buvo priimtas Tarptautinio bendradarbiavimo mokesčių klausimais pagalbos aktas, kuriuo, atsižvelgiant į EBPO standartus, siekiama užtikrinti tarptautinį bendradarbiavimą ir keitimąsi informacija mokesčių klausimais.

Pagrindinis šio akto tikslas – užtikrinti pagalbą  pagal užsienio šalių mokesčių administratoriaus užklausimus, pavyzdžiui Lietuvos VMI prašymus. Taigi, Lietuvos gyventojams, atsidariusiems sąskaitas Šveicarijos bankuose, o tai neretai pareikalauja solidaus depozito (net iki 8,6 mln. Lt, jei sąskaita koduota), ir mokantiems nekuklius komisinius už sąskaitos aptarnavimą bei finansines operacijas, tokios sąskaitos gali tapti ne tik nebenaudingos, bet ir žalingos.

Konfidencialumo kaina

Vienas pagrindinių mokesčių administratoriaus (VMI) uždavinių yra užtikrinti tinkamą ir savalaikį mokestinių prievolių vykdymą. Dėl to tais atvejais, kai mokesčių mokėtojai nesugeba ar nenori laikytis teisės aktų reikalavimų ir nevykdo ar netinkamai vykdo mokestines prievoles, VMI ne tik apskaičiuoja nesumokėtus mokesčius bei delspinigius, bet ir įgyja teisę skirti baudas.

Pavyzdžiui, Šveicarijoje laikant 8,6 mln. Lt nedeklaruotų pajamų, rizikuojama, kad bus apskaičiuotas 15% GPM, t. y. apie 1.295.000 Lt nesumokėtų mokesčių, paskirta iki 50% dydžio bauda, t.y. apie 647.000 Lt, bei paskaičiuoti delspinigiai. Taigi toks Lietuvos gyventojas apytikriai patirtų apie 2 mln. Lt nuostolį. Be to, nesugebėjus pagrįsti tokių pajamų įgijimo teisėtumo, rizikuojama užsitraukti net baudžiamąją atsakomybę – laivės atėmimą iki ketverių metų arba kelių tūkstančių litų administracinę baudą.

Gyventojai privalo pateikti informaciją ne tik apie praėjusius kalendorinius metus, bet ir apie visas sąskaitas, kurios buvo atidarytos iki tol. Mokesčiai, baudos ir delspinigiai, praėjus penkeriems metams, nebus skaičiuojami ir skiriami, tačiau niekas negali garantuoti, kad tokios informacijos išviešinimas nesukels papildomų mokestinių prievolių ateityje.

Kaip teigia advokatas Laimonas Marcinkevičius, Advokatų kontoros Marcinkevičius, Čaikovski ir partneriai JURIDICON advokatas, “siekis labiau apmokestinti turtingųjų gyventojų sluoksnio pajamas pamažu smelkiasi ir į Lietuvos mokesčių sistemą, tačiau galimybės planuoti mokesčius išlieka. Svarbiausia – pradėti planuoti gerokai anksčiau, nei prasideda pajamų deklaravimo laikoarpis.”

Pajamų deklaravimas

Bendra įstatymuose numatyta taisyklė – mokesčių mokėtojai patys savarankiškai privalo deklaruoti jiems priklausančius mokėti mokesčius. Vis dėlto ši taisyklė turi įvairių atskiruose mokesčių įstatymuose numatytų išimčių.

Visos gyventojų pajamos skirstomos į dvi rūšis: A ir B klasės pajamas. Atitinkamai nuo to, kokios klasės pajamas mokestiniu laikotarpiu gavo gyventojas, priklauso ir jo mokestinės prievolės. Jei gyventojas gauna tik A klasės pajamas, tai prievolės, susijusios su gyventojo pajamų mokesčio apskaičiavimu, sumokėjimu bei deklaravimu tenka pajamas išmokančiam asmeniui. Dėl to, mokestiniu laikotarpiu gavęs tik darbo užmokestį, dividendus ar kitas A klasei priskiriamas pajamas, gyventojas VMI deklaracijos teikti neprivalės. Tai už jį padarys darbdavys, dividendų mokėtojas ar bet kuris kitas A klasės pajamas išmokantis asmuo.

Tačiau gyventojai, gavę tik B klasės pajamų, pavyzdžiui, pajamų iš individualios veiklos ar kitų, nepriskiriamų A klasei, bei tie, kurie kartu su A klasės pajamomis yra gavę ir B klasės pajamų, pasibaigus mokestiniam laikotarpiui (kalendoriniams metams), privalo iki po to einančių metų gegužės 1 dienos VMI pateikti metinę GPM deklaraciją.

Be to, asmenys, kurie nori pasinaudoti įstatymuose numatytais leidžiamais tam tikrų išlaidų (už mokslą, būsto kredito palūkanas ir pan.) atskaitymais ir susigrąžinti mokesčių permokas, gali iki gegužės 1 dienos pateikti metines GPM deklaracijas, nors yra gavę tik A klasės pajamų.