Ar išspręs kompiuteris bankroto problemas?

“Bankroto proceso problemas lemia ir santykiai, atsiradę dar iki jam prasidedant, pavyzdžiui, netinkamas įmonės valdymas, privedant ją prie bankroto. Vis dėl to, patvirtintų tyčinių bankrotų Lietuvoje nedaug, negalima teigti ir kad tokių atvejų padaugėjo sunkmečiu: 2011-aisiais pasitaikė 8 sąmoningi bankrotai, 2010 metais – 6. “- teigia Juridicon teisininkas Algimantas Marcinkevičius savaitraščio Ekonomika.lt publikacijoje “Už bankrotą bus atsakingas kompiuteris” (Paskelbta: 2013-04-19 | Ekonomika.lt – Lietuva, Gabija Sabaliauskaitė). Teisininkas svarsto, kad padažnėjus įmonių bankrotams išaugo ir numanomų tyčinių bankrotų skaičius, nes dažniausiai sąmoningas bankrotas neįrodomas arba teismo nepripažįstamas. Taigi, statistika, kuria lengva manipuliuoti, slepia didesnes bėdas. imoniu bankrotas.

Algimantas Marcinkevičius, advokatų kontoros „Juridicon“ teisininkas, įsitikinęs, kad bankroto administratoriaus atrankos kompiuterizavimas leis ar bent jau sudarys sąlygas išvengti subjektyvumo, neskaidraus administratorių paskyrimo. Anot jo, būtent pastaraisiais metais pasitaikė daugiausia piktnaudžiavimo atvejų, kai neretai įmonės kreditorius dar iki bankroto susitardavo su būsimu administratoriumi dėl pirmenybės jo interesams.

„Mūsų manymu, didžiausia problema – atsakingų institucijų kompetencijos stoka, nenoras tinkamai atlikti savo funkcijas. Čia būtų galima paminėti „Snoro“ ir Ūkio bankų bankrotus, sukėlusius didžiulį atgarsį visuomenėje ir pavėluotą Lietuvos banko reakciją. Su tuo susijusi ir kita problema – kreditoriams sunku apginti savo interesus, nes nėra lengva įrodyti, jog bankrotas buvo tyčinis. Dėl to susidaro užburtas ratas“, – teigia advokatas.

Anot jo, dažniausiai pasitaikantys tyčinio bankroto scenarijai – turto ar turtinių teisių perleidimas už mažesnę nei rinkos kainą „draugams“ ir bankrotas, kuris sunkiausias pasekmes sukelia buvusiems klientams, partneriams ir tiekėjams. Bendrovės parduoto turto nuoma iš pirkėjo už didesnę nei rinkos kaina esą menkesnė iš blogybių, nes veikla tęstinė ir nuolatiniai klientai, partneriai ar tiekėjai turi galimybę sužinoti, kad bendrovei darosi vis sunkiau vykdyti prisiimtus įsipareigojimus.

Kitas praktinis pavyzdys susijęs kreditoriaus piktnaudžiavimu: kai šis bandė imituoti bankroto bylą, kurios vargais negalais pavyko išvengti, tačiau neapsieita be nuostolių dėl dalykinės reputacijos pažeidimo.

„Vienos žinomos ir sėkmingai visoje Lietuvoje veikiančios statybų bendrovės kreditorius, suklastojęs bendrovės balansą, imitavęs galimą bendrovės nemokumą, paruošė pranešimą spaudai bendrovės vardu, kad ši esą negali ir neketina atsiskaityti su kreditoriais, jį išspausdino didžiausiu dienos tiražu leidžiamas dienraštis. Visus suklastotus dokumentus, įskaitant ir išspausdintą skelbimą dienraštyje, kreditorius pateikė teismui kaip pagrindą kelti bendrovei bankroto bylą“, – pasakoja „Juridicon“ teisininkas.

Teisininkas tikisi, kad įsigaliosiantys ĮBĮ pakeitimai pirmiausia leis efektyviau atpažinti tyčinius bankrotus, sutrumpins skaidresne tapsiančią bankroto procedūrą, sumažins jos sąnaudas, tačiau visų problemų toli gražu neišspręs.

„Juk ne veltui sakoma, kad pirma atsirado vagis, mokantis atrakinti spyną, o tik vėliau pati spyna. Ko gero, norintys ir toliau sugebės apeiti įstatymus ar pasinaudoti kitomis teisės aktų spragomis, todėl vargu ar problemos bus išspręstos, geriausiu atveju sumažės jų mastas“, – teigia jis.

„Mūsų manymu, didžiausia problema – atsakingų institucijų kompetencijos stoka, nenoras tinkamai atlikti savo funkcijas. Čia būtų galima paminėti „Snoro“ ir Ūkio bankų bankrotus, sukėlusius didžiulį atgarsį visuomenėje ir pavėluotą Lietuvos banko reakciją. Su tuo susijusi ir kita problema – kreditoriams sunku apginti savo interesus, nes nėra lengva įrodyti, jog bankrotas buvo tyčinis. Dėl to susidaro užburtas ratas“, – teigia teisininkas.