Pranešimai, Projektai, Teisinės paslaugos, Teisinis aptarnavimas
Nuo 2011 m. gruodžio 1 d. įsigalios darbuotojų nuomą Lietuvoje reglamentuosiantis įstatymas
2011 m. gegužės 19 d. Seimas priėmė Įdarbinimo per laikinojo įdarbinimo įmones įstatymą, kuris reglamentuos darbuotojų nuomos santykius (darbuotojų nuomą) Lietuvoje. Iki šiol šie santykiai nebuvo specialiai sureglamentuoti. Įdarbinimo per laikinojo įdarbinimo įmones įstatymas įsigalios 2011 m. gruodžio 1 d. Naujuoju įstatymu perkeltos 2008 m. lapkričio 19 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos dėl darbo per laikinojo įdarbinimo įmones nuostatos.
LAUKIAMA NAUDA VERSLUI IR DARBUOTOJAMS
Naujasis įstatymas įteisina alternatyvą tradiciniams teisiniams darbo santykiams, kuri skatina kurti naujas darbo vietas. Tikimasi, kad įsigaliojus įstatymui verslas aktyviau naudosis šia alternatyva, ypač įdarbinant specialistus trumpalaikiams darbams, tam tikriems projektams. Bendradarbiaujant su laikinojo įdarbinimo agentūromis, gali būti išvengiama darbuotojų paieškos, įdarbinimo kaštų. Be to, įstatymas numato tam tikras garantijas ir laikiniems darbuotojams. Esminis įstatyme įtvirtintas principas – draudimas diskriminuoti laikinuosius darbuotojus tokią pačią ar lygiavertę darbo funkciją atliekančių darbo naudotojo darbuotojų atžvilgiu. Manoma, kad naujasis įstatymas paskatins daugiau darbo ieškančių asmenų kreiptis į laikinojo įdarbinimo įmones, tapti laikinaisiais darbuotojais. Tuo labiau, kad laikinojo darbo naudotojai gali nuspęsti įdarbinti jiems gerai darbus atlikusius laikinuosius darbuotojus ir nuolatiniam darbui. Pagal įstatymą laikinojo įdarbinimo įmonėms draudžiama riboti laikinojo darbuotojo nuolatinio įsidarbinimo pas darbo naudotoją galimybes.
SANTYKIAI TARP LAIKINOJO DARBUOTOJO, ĮDARBINIMO ĮMONĖS IR DARBO NAUDOTOJO
Pagal priimtą įstatymą laikinojo įdarbinimo įmonė yra darbdavys, kuris sudaro laikinojo darbo sutartis su laikinaisiais darbuotojais, siekdamas paskirti juos laikinai dirbti kliento – laikinojo darbo naudotojo naudai. Tarp laikinojo darbuotojo ir laikinojo įdarbinimo įmonės susiklostantys santykiai yra darbo teisiniai santykiai, o laikinojo įdarbinimo įmonės ir laikinojo darbo naudotojo teisiniai santykiai yra civiliniai santykiai. Santykiai tarp laikinojo darbuotojo ir laikinojo darbo naudotojo nėra laikomi tradiciniais darbo teisiniais santykiais, nes darbo sutartis tarp laikinojo darbo naudotojo bei laikinojo darbuotojo nesudaroma.
Laikinojo darbuotojo darbo laikotarpiu laikinojo darbo naudotojas perima dalį darbdavio teisių bei pareigų. Laikinojo darbo naudotojas turi teisę iš laikinojo darbuotojo reikalauti atlikti darbo funkciją, vykdyti su tuo susijusius nurodymus. Laikinojo darbo naudotojas visiškai kontroliuoja darbo procesą, laikinojo darbo naudotojo atsakomybėje yra saugių ir sveikų darbo sąlygų užtikrinimas. Tuo tarpu laikinojo darbuotojo darbo režimas yra aptariamas laikinojo įdarbinimo sutartyje tarp laikinojo įdarbinimo įmonės ir laikinojo darbo naudotojo. Įdarbinimo įmonė privalo drausti laikinuosius darbuotojus valstybiniu socialiniu draudimu. Be to, įdarbinimo įmonė atsako už darbo naudotojui laikinojo darbuotojo padarytą žalą. Pagal priimtą įstatymą įdarbinimo įmonei draudžiama reikalauti iš laikinojo darbuotojo atlyginti ar padengti bet kokias išlaidas dėl laikinojo darbo sutarties sudarymo ir jos vykdymo ar nutraukimo.
LAIKINŲJŲ DARBUOTOJŲ DARBO YPATUMAI
Pagal įstatymą galės būti sudaromos tiek terminuotos, tiek neterminuotos laikomojo darbo sutartys. Laikinojo darbo sutartyje, be Darbo kodekse numatytų būtinųjų darbo sutarties sąlygų, turi būti sulygta dėl darbo laiko rėžimo, darbo užmokesčio, tame tarpe ir mokamo už laikotarpius tarp siuntimų dirbti darbo naudotojui, dydžio ir mokėjimo tvarkos, laikinojo darbuotojo iškvietimo ir siuntimo dirbti bei atšaukimo iš darbo tvarkos, informavimo apie darbo pradžią ir pabaigą darbo naudotojo naudai tvarkos.
Pagal įstatymą laikinojo darbuotojo darbo užmokestis darbo pas darbo naudotoją laikotarpiu turi būti bent toks, koks būtų taikomas, jeigu darbo naudotojas būtų jį tiesiogiai įdarbinęs toje pačioje darbo vietoje. Tokiu atveju iki 5 darbo dienų trunkantys laikotarpiai tarp siuntimų dirbti laikiniesiems darbuotojams neapmokami, tačiau už ilgesnes nei 5 darbo dienos prastovas turės būti mokama ne mažiau nei minimali mėnesinė alga. Laikiniesiems darbuotojams, pasirašiusiems neterminuotą laikinojo darbo sutartį, pagal kurią tarp siuntimų mokamas toks pats darbo užmokestis kaip ir siuntimų metu, darbo pas darbo naudotoją laikotarpiu gali būti mokamas ir mažesnis darbo užmokestis, nei tiesiogiai įdarbinus darbuotoją dirbti tą patį darbą.
Kitos laikinųjų darbuotojų pagrindinės darbo ir įdarbinimo sąlygos turi būti bent tokios, kokios būtų taikomos, jeigu darbo naudotojas būtų juos tiesiogiai įdarbinęs tam pačiam darbui. Laikiniesiems darbuotojams suteikiama teisė naudotis pas darbo naudotoją esančiais patogumais ar kolektyvine infrastruktūra tomis pačiomis sąlygomis, kuriomis jais naudojasi kiti darbuotojai.
ĮSTATYMO LAIKYMOSI PRIEŽIŪRA IR ATSAKOMYBĖ UŽ PAŽEIDIMUS
Už įdarbinimo per laikinojo įdarbinimo įmones priežiūrą bus atsakinga Valstybinė darbo inspekcija. Siekiant užtikrinti laikinųjų darbuotojų teisių apsaugą, nustatyta, kad laikinojo įdarbinimo įmonės turės teikti Valstybinei darbo inspekcijai informaciją apie pradėtą vykdyti įdarbinimo per laikinojo įdarbinimo įmones veiklą ir dirbti nusiųstų laikinųjų darbuotojų skaičių.
Kartu su Įdarbinimo per laikinojo įdarbinimo įmones įstatymu, priimtas ir Administracinių teisės pažeidimų kodekso papildymas nauju administraciniu teisės pažeidimu – Įdarbinimo per laikinojo įdarbinimo įmones įstatymo pažeidimu. Šis pažeidimas užtrauks nuo 500 iki 3000 litų (už pakartotinį pažeidimą – nuo 3000 iki 5000 litų) baudą laikinojo įdarbinimo įmonėms ir laikinojo darbo naudotojams – fiziniams asmenims arba juridinių asmenų vadovams. Šių administracinių teisės pažeidimų bylas nagrinės Valstybinė darbo inspekcija.
G.
Comments are closed