Pranešimai
JAV – jau nebe tokia palanki įmonių registravimosi jurisdikcija
2011 m. birželio 15 dienos „Verslo žiniose“, „Bendrovės finansų“ rubrikos straipsnyje “Mažų mokesčių bendrovės turės deklaruoti banke laikomus pinigus” paskelbtos advokatų kontoros Marcinkevičius, Čaikovski ir partneriai JURIDICON advokato Laimono Marcinkečiaus straipsnio „JAV – jau nebe tokia palanki įmonių registravimosi jurisdikcija“ ištraukos. Visą straipsnį galite rasti žemiau.
JAV ilgą laiką buvo pripažįstama turinčia puikią įmonių registravimosi rinkos struktūrą. Atskirų valstijų, ypač Delavero, teisinis reguliavimas įmonių teisės srityje ir jo konkurencija sudarė ypač palankias sąlygas įmonių registravimuisi. Tačiau ilgainiui taip vadinamas „Delavero efektas“ persikėlė į Europą, tarptautinis verslas, pasinaudodamas steigimosi laisve ieškojo palankesnės teisinės bazės savo įmonių kūrimui, o valstybės ją keitė bei tobulino, siekdamos pritraukti kuo daugiau investicijų (pavyzdžiui, sumažindamos minimalaus apmokėto įstatinio kapitalo reikalavimą ribotos atsakomybės įmonėms).
Viena iš JAV įmonių, ypač LLC tipo, ilgalaikio populiarumo priežasčių yra jos apmokestinimo ypatumai, tapę svarbiu privalumu tarptautiniam verslui. Dėl šios priežasties JAV LLC tipo kompanijos, nors ir nebūdamos įtrauktos į „juoduosius“ ofšorinių įmonių sąrašus įvairiose šalyse neretai būdavo vadinamos ofšorinėmis. Tačiau pastaraisiais metais JAV mokesčių administratorius (angl. „Internal Revenue Service” (IRS)) aktyviai kovoja su ofšoriniu mokesčių slėpimu. IRS pastangos šioje srityje nesibaigė susitarimu su Šveicarijos banku UBS, pagal kurį bankas įsipareigojo teikti IRS tam tikrą informaciją apie amerikiečių sąskaitas. Siekdama nustatyti ofšorines sąskaitas, IRS kaip vieną iš būdų naudoja mokesčių mokėtojų skatinimą savanoriškai pateikti pranešimus apie užsienio banko sąskaitas (angl. „Report of Foreign Bank and Financial Accounts (FBAR)“). Prievolė pateikti pranešimus apie užsienio banko sąskaitas nustatyta Banko paslapties įstatyme, įtrauktame į JAV kodeksą. Pagal šį įstatymą vadinamieji JAV asmenys kiekvienais metais privalo pranešti (pateikti specialios formos pranešimą) apie užsienio banko sąskaitas, jeigu visų sąskaitų bendra suma lygi arba viršijo 10 000 JAV dolerių. Apie užsienio bankų sąskaitas turi pranešti JAV asmenys, esantys sąskaitų savininkais arba turintys kontrolinį (daugiau nei 50 procentų) paketą JAV ar užsienio vieneto, kuris yra sąskaitos savininkas, taip pat JAV asmenys, kurie turi teisę disponuoti užsienio sąskaitų lėšomis (pavyzdžiui, išrašydami čekius). JAV asmenimis laikomi ir pranešimus turi teiki tiek fiziniai asmenys, tiek juridiniai asmenys, įsteigti pagal JAV įstatymus (tam tarpe LLC tipo kompanijos). Konkrečiai pagal minėtą įstatymą JAV asmenims priskiriami JAV piliečiai, JAV rezidentai, taip pat asmenys, besiverčiantys verslu JAV. Diskutuotina, ar subjektų, turinčių teikti pranešimus JAV mokesčių administratoriui, ratas nėra apibrėžtas per plačiai.
Skatindama laiku minėto pranešimo apie užsienio banko sąskaitas nepateikusius asmenis nesislapstyti, o pateikti pranešimą vėliau, IRS siūlo savotiškas amnestijos programas. Šių metų vasario 8 dieną IRS paskelbė 2011 metų savanoriškojo atskleidimo iniciatyvą (angl. „2011 Offshore Voluntary Disclosure Initiative (OVDI)“). Tai yra jau antroji iniciatyva, kurios tikslas – paskatinti laiku pranešimo nepateikusius asmenis atskleisti informaciją apie užsienio banko sąskaitas. Atlygis už savanorišką atskleidimą – mažesnės baudos ir mažesnė baudžiamosios atsakomybės tikimybė. Ši iniciatyva baigsis šių metų rugpjūčio 31 dieną.
Pirmąja savanoriško atskleidimo iniciatyva, kuri pasibaigė 2009 m. spalio 15 dieną, pasinaudojo apie 15 000 mokesčių mokėtojų. Antroji iniciatyva paskelbta tam, kad savotiška amnestija galėtų pasinaudoti to nespėję padaryti mokesčių mokėtojai. Po 2009 m. spalio 15 dienos kreipėsi dar daugiau nei 3000 pavėlavusių mokesčių mokėtojų. Be to, po pirmosios iniciatyvos IRS gauna ir kaupia pakankamai informacijos apie nedeklaruotas ofšorines sąskaitas, priklausančias kitiems JAV mokesčių mokėtojams ar laikomas kituose bankuose. IRS pasirašė naujų susitarimų dėl keitimosi informacija su vadinamųjų „mokesčių rojų“ vyriausybėmis, todėl liko mažiau slėptuvių.
Pagal antrąją iniciatyvą iki šiol neatskleidę informacijos apie užsienio bankų sąskaitas asmenys turi pateikti duomenis už 2003-2010 metus. Pasinaudoję šia iniciatyva JAV mokesčių mokėtojai turi sumokėti už 2003-2010 metus papildomai priskaičiuotus mokesčius, palūkanas, baudas nuo papildomai apskaičiuotų mokesčių ir baudą, lygią 25 procentams 2003-2010 m. laikotarpiu buvusio didžiausio banko sąskaitos likučio, tačiau gali išvengti civilinės ir baudžiamosios atsakomybės. Mokesčių mokėtojai, kurie savanoriškai neatskleis informacijos apie lėšas užsienio banko sąskaitose, rizikuoja būti IRS patikrinti ir nubausti materialinėmis baudomis (tame tarpe už sukčiavimą, už įvairios informacijos nepateikimą), be to padidėja patraukimo baudžiamojon atsakomybėn rizika. Didžiausias antrosios iniciatyvos skirtumas nuo pirmosios – tai griežtesnė suminė atsakomybė. IRS griežtesnę atsakomybę pateisina tuo, kad pirmąja amnestijos programa nepasinaudoję mokesčių mokėtojai neturi būti apdovanoti už delsimą.
IRS teigimu, antroji iniciatyva – tai paskutinis mokesčių mokėtojų šansas savanoriškai sugrįžti į JAV mokesčių ataskaitų teikimo sistemą. Nors IRS pastangos įvairiais būdais kovoti su mokesčių slėpimu sveikintinos, diskutuojama, ar nebus taip, kad savanoriško atskleidimo iniciatyvos „sugaus“ tik „smulkias žuvis“, o didžiosios savanoriškai nepasiduos ir pasirinks toliau slapstytis.
Aukščiau minėtos ir kitos JAV mokesčių administratoriaus priemonės kovojant su ofšorinių mokesčių slėpimu, papildomi sunkumai atidarant sąskaitas bankuose JAV įmonėms, ir išliekanti grėsmė dėl informacijos apie sąskaitas atskleidimo tarptautinį verslą jau kuris laikas skatina ieškoti palankesnių jurisdikcijų, ypač esant mokesčių planavimo prioritetui.
Comments are closed