Mažoji bendrija: smulkiųjų rėmimas ir skatinimas ar dar viena paini įmonės teisinė forma?

Po poros metų diskusijų šių metų rudens sesijoje Seimas pagaliau svarstys Ūkio ministerijos teikiamą  Mažosios bendrijos įstatymo projektą, kuriuo siekiama įteisinti naują juridinio asmens teisinę formą – mažąsias bendrijas. Rugpjūčio 29 d. Vyriausybė jau pritarė mažosios bendrijos (MB) koncepcijai.

MAŽŲJŲ BENDRIJŲ ĮTEISINIMO PASKATOS

Smulkiųjų rėmimo ir skatinimo siekiama visos Europos Sąjungos lygmeniu. Lietuvoje taip pat svarstomos įvairios smulkiojo/vidutinio verslo skatinimo priemonės. Viena iš jų – mažųjų bendrijų įteisinimas. Ūkio ministerijos teigimu, šiuo metu Lietuvoje esamos įmonių teisinės formos ne visais aspektais atitinka smulkiojo verslo poreikius (įmonių steigimo tvarka, įmonių valdymo struktūra, sprendimų priėmimu, įstatinio akcinio kapitalo formavimo reikalavimais).  Individuali įmonė nesuteikia galimybės vykdyti veiklą daugiau nei vienam asmeniui ar įdarbinti individualios įmonės savininką, taip užtikrinant jam socialines garantijas. Tiek ūkinės bendrijos, tiek individualios įmonės nepatrauklumą lemia tai, kad jų dalyvių atsakomybė nėra ribota. Kooperatinė bendrovė (kooperatyvas) yra skirta jos narių ekonominiams, socialiniams ir kultūriniams poreikiams tenkinti, todėl nėra labai tinkama teisinė forma vykdyti įvairialypę ūkinę-komercinę veiklą.  Tikimasi, kad mažosios bendrijos užpildys nišą tarp individualios įmonės ir uždarosios akcinės bendrovės.

Kita vertus, mažosios bendrijos pristatomos kaip alternatyva verslininkams, kurie (kaip planuojama) nuo 2012 m. nebegalės verstis veikla pagal verslo liudijimą. „Apkarpius“ individualios veiklos, kuria gali būti verčiamasi turtint verslo liudijimą, sąrašą, bus sumažintas verslininkų, galinčių pasinaudoti verslo liudijimų suteikiamomis mokestinėmis lengvatomis, ratas. Verslininkams, kurie nebegalės veikti pagal verslo liudijimą, siūloma tęsti veiklą pagal individualios veiklos pažymą arba steigti mažąją bendriją. Tačiau, ar mažosioms bendrijoms bus taikomos mokestinės lengvatos, kol kas neaišku.

MAŽOSIOS BENDRIJOS KONCEPCIJA

Mažoji bendrija – tai ribotos civilinės atsakomybės juridinis asmuo.  Ji skirta smulkiam/vidutiniam verslui, kurio veikla pagrista asmeninėmis savybėmis paremto bendradarbiavimo principu. Tačiau specialūs reikalavimai MB steigėjams (pvz., kad steigėjais gali būti tik šeimos nariai) nenustatomi. Steigėju gali būti vienas ar keli, tiek fiziniai, tiek juridiniai asmenys. Kol kas nėra aišku, ar mažąsias bendrijas galės steigti ir užsieniečiai. MB dalyvių dalių perleidimas tretiesiems asmenims iš esmės draudžiamas, išskyrus atvejus, kai visi dalyviai tam pritaria. Tačiau  numatoma dalyvio teisė savanoriškai pasitraukti iš MB įstatyme ar steigimo dokumentuose nustatytais atvejais. Taip pat numatoma ir priverstinio MB dalyvio pašalinimo procedūra.

MB steigiama pagal steigimo aktą (jeigu MB steigs vienas asmuo) arba steigimo sutartį (jeigu MB steigs daugiau nei vienas asmuo), kurie yra tuo pačiu ir steigimo sandoris. Be įprastinio steigimo būdo mažąją bendriją bus galima steigti ir elektroniniu būdu, jeigu nenukrypstama nuo standartinių MB steigimo dokumentų (jų formos turės būti patvirtintos).

Mažosioms bendrijoms nenumatoma taikyti  t.t. minimalaus kapitalo reikalavimo. Iš vienos pusės, atrodytų, kad tai gali pažeisti kreditorių interesus, tačiau, kita vertus, vargu ar uždarosioms akcinėms bendrovėms keliamas 10 000,-Lt įstatinio kapitalo reikalavimas kreditorius kaip nors apsaugo. MB kapitalą sudaro dalyvių įnašai, įnešti steigimo metu ar po įsteigimo. Įnašu galėtų būti bet kokie civilinių teisių objektai – daiktai, pinigai ir vertybiniai popieriai, kitas turtas bei turtinės teisės, intelektinės veiklos rezultatai, informacija, veiksmai, veiksmų rezultatai, taip pat kitos turtinės ir neturtinės vertybės. Įstatymo projekte įtvirtinta lygių dalyvių įnašų prezumpcija.

Pagrindiniu mažosios bendrijos valdymo organu bus dalyvių susirinkimas. Dalyvių susirinkimas neturės būti privalomai šaukiamas kasmet. Be to, mažojoje bendrijoje neprivalės būti atskiro vienasmenio valdymo organo – vadovo. Bendrijoje, kurioje vadovas nebus renkamas, kiekvienas MB dalyvis, atsižvelgdamas i jos tikslus, galės veikti, prisiimti teises ir pareigas jos vardu (t. y. atlikti išorinę valdymo organo funkcija), nebent kitaip būtų numatyta steigimo dokumentuose. Tik t.t. svarbiausi sprendimai (pvz., dėl naujų dalyvių priėmimo, pelno paskirstymo ir pan.) turės būti priimami vienbalsiai.

MB pelną galima paskirstyti ne tik metų pabaigoje, bet ir anksčiau per finansinius metus, t.y. galima išmokėti pelną avansu. Tai akivaizdus pranašumas prieš uždarasias akcines bendroves, kur akcininkai savo dividendų turi laukti iki kitų metų. Metų pabaigoje nustačius, kad tam tikras MB dalyvis gavo daugiau pelno, nei turėjo gauti, perviršis turės būti grąžintas bendrijai.

Mažosioms bendrijoms planuojama taikyti supaprastintą apskaitos tvarką – MB neprivalėtų rengti finansinių ataskaitų.

Be paminėtų planuojamo MB teisinio reguliavimo nuostatų, daug vietos siekiama palikti MB dalyvių savireguliacijai.

GALIMOS PASEKMĖS VERSLUI

MB įteisinimu siekiama sudaryti palankesnes sąlygas smulkiam/vidutiniam, ypač šeimos, verslui vykdyti. Palankios sąlygos šiuo atveju yra minimalaus kapitalo reikalavimo netaikymas, elektroninio įmonės steigimo galimybė, paprastesnis ir lankstesnis valdymas, galimybė išmokėti pelną avansu, supaprastinta apskaita ir kt. Kita vertus, dar nėra aišku, ar mažosioms bendrijoms bus taikomos mokestinės lengvatos.

Tikimasi, kad minėti privalumai paskatins steigti mažąsias bendrijas tiek būsimus smulkius verslininkus, tiek asmenis, anksčiau galėjusius vykdyti veiklą pagal verslo liudijimą. Be to, tikimasi, kad, įteisinus MB, dalis Lietuvos smulkiojo/vidutinio verslo nuspręs trauktis iš šešėlio, legalizuosis.

Kaip minėta, kol kas nėra aišku, ar užsieniečiams bus taikomas ribojimas steigti mažąsias bendrijas. Netaikant tokio ribojimo, nedidelės MB steigimo išlaidos bei paprastas valdymas galėtų paskatinti užsienio investicijas į Lietuvą: užsieniečiai galėtų vykdyti veiklą per Lietuvoje įsteigtas mažasias bendrijas. Taigi MB įteisinimas galėtų teigiamai paveikti Lietuvos konkurencingumą įmonių steigimo jurisdikcijų rinkoje.

Vis dėlto nėra aišku, ar MB greitai taps populiaria teisine forma. Praktikos dėl MB (ypač teisminės praktikos) nebuvimas gali sulaikyti verslininkus.

G.