FATCA – aktas apie kurį vis kalba, bet vargu, ar žino, ką jis iš tikrųjų reiškia

Remiantis JAV teisės aktais, JAV piliečiai, nepriklausomai nuo jų rezidavimo jurisdikcijos, privalo mokėti federalinį JAV pajamų mokestį nuo visų savo gautų pasaulinių pajamų. Nepaisant to, stebėtinai didelis skaičius JAV mokesčių mokėtojų sugebėdavo nuslėpti savo sąskaitas, atidarytas užsienio šalių finansų įstaigose, ir taip išvengdavo priklausančių mokėti mokesčių. Dėl šios priežasties tarptautinis mokesčių vengimas ilgą laiką buvo sparčiai didėjanti JAV problema. Siekiant kovoti su vis didėjančiu mokesčių vengimu buvo priimtas FATCA aktas, kurio pagrindinis tikslas – užtikrinti, kad būtų laikomasi JAV mokesčių įstatymų. Šį aktą sudaro nuostatos, kuriomis siekiama užtikrinti, jog užsienio finansų institucijos nustatytų tam tikras procedūras, skirtas sąskaitų identifikavimui, ir kad, nustačius sąskaitas, priklausančias klientams amerikiečiams, atitinkami duomenys būtų perduoti JAV mokesčių administratoriui. Taigi anksčiau ar vėliau FATCA pakeis visą finansų sektorių, o šio akto įgyvendinimo padariniai išplis gerokai už JAV ribų. Nors Lietuvos valdžios institucijos nepradėjo derybų dėl tarpvyriausybinio susitarimo, skirto FATCA įgyvendinimui, tačiau galima neabejotinai teigti, jog tik laiko klausimas, kada FATCA reikalavimai palies Lietuvoje gyvenančius, dirbančius ar tiesiog sąskaitas šalies finansų įstaigose turinčius JAV mokesčių mokėtojus.

Remiantis JAV teisės aktais, viena principinių šalies apmokestinimo nuostatų yra ta, jog JAV piliečiai, nepriklausomai nuo jų rezidavimo jurisdikcijos, privalo mokėti federalinį JAV pajamų mokestį nuo visų savo gaunamų pasaulinių pajamų. Visa tai lemia, jog asmenys, kurie yra ne tik JAV piliečiai, bet ir užsienio šalių rezidentai, patikėtinių fondai ar JAV įsteigti vienetai (įmonės ir kiti juridiniai asmenys), turintys sąskaitas užsienio šalių finansų įstaigose, privalo pateikti metinę savo pajamų deklaraciją (FBAR – angl. Report of Foreign Bank and Financial Account, Form TD F 90-22.1). Pareiga teikti šią deklaraciją kyla tuo atveju, jei sąskaitose, esančiose užsienio finansų įstaigose, pajamos viršija 10 000 JAV dolerių (t.y. apytikriai 25 900 litų) bet kuriuo metu per praėjusius kalendorius metus, už kuriuos teikiama deklaracija. Nepaisant to, stebėtinai didžiulis skaičius JAV mokesčių mokėtojų sėkmingai sugebėdavo nuslėpti savo sąskaitas užsienio šalių finansų įstaigose (ypatingai atidarytose šalyse, kuriose itin išvystytas finansinių paslaugų teikimas, pavyzdžiui, Šveicarijoje, Liuksemburge, Austrijoje, Honkonge ir kt.), neteikdami jokių deklaracijų ir atitinkamai išvengdami federalinių JAV pajamų mokesčių. Kaip rodo statistika, iš 6 mln. JAV mokesčių mokėtojų, dirbančių užsienyje, tik 0,5 mln. deklaruoja turintys sąskaitas užsienio jurisdikcijose. Dėl šių priežasčių tarptautinis mokesčių vengimas ilgainiui tapo vis sparčiau didėjančia JAV problema, dėl kurios kasmet būdavo prarandama nuo 100 mlrd. iki 345 mlrd. JAV dolerių (t.y. apytikriai apie 259 mlrd. – 894 mlrd. litų) biudžetinių pajamų. Tai paskatino JAV valdžios institucijas imtis agresyvių kovos su mokesčių vengimu priemonių ir dėl to 2010 metais JAV prezidentas Barack‘as Obama inicijavo FATCA (angl. Foreign Account Tax Compliance Act – Apmokestinimo reikalavimų laikymosi aktas, taikomas turint sąskaitas užsienio šalyse) priėmimą. Šio akto pagrindinis tikslas – siekis užtikrinti, kad JAV mokesčių mokėtojai sąžiningai mokėtų mokesčius.

Pastaruosius trejus metus FATCA įgyvendinimo procesas nepaliaujamai strigo ir šis aktas nebuvo pradėtas taikyti todėl įvairūs naujojo teisinio reguliavimo aspektai didelio dėmesio nesusilaukdavo. Vis dėlto, šiemet situacija pradėjo keistis ir paskutiniais mėnesiais šių reikalavimų tarptautinis įgyvendinimas tapo itin aktualia įvairių konferencijų ir seminarų tema. Advokatas ir advokatų kontoros Marcinkevičius, Čaikovski ir partneriai JURIDICON vadovaujantysis partneris Laimonas Marcinkevičius dalyvavo aštuonioliktoje kasmetinėje praktinėje tarptautinėje konferencijoje, skirtoje turto perleidimo ir įsigijimo bei gerovės planavimo klausimams nagrinėti (angl. k. tema „2013 – Unlucky for Some Private Clients and Certainly More Complex for Them All“) bei tryliktoje kasmetinėje mokesčių planavimo strategijų konferencijoje (angl. k. tema „US and Europe“). Galima teigti, kad tarptautinės bendruomenės sujudimą bei pasikeitusį požiūrį lėmė tai, jog FATCA įgyvendinimas pradėjo sparčiai judėti į priekį. Nors Lietuvos valdžios institucijos kol kas dar nepradėjo derybų dėl tarpvyriausybinės sutarties, skirtos FATCA įgyvendinimui, tačiau jau dabar galima tikėtis, kad jos anksčiau ar vėliau bus pradėtos ir kad FATCA reikalavimai palies JAV mokesčių mokėtojus, dirbančius, gyvenančius Lietuvoje ar tiesiog turinčius sąskaitas šalies finansų įstaigose bei pačias finansų įstaigas, kurios anksčiau, galbūt, niekada neturėjo jokių reikalų su IRS (angl. Inland Revenue Service – JAV mokesčių administratorius). Be to, besikeičiantį požiūrį lemia ir atsiradęs suvokimas, kad FATCA įgyvendinimo pasekmės išplis po visą pasaulį, gerokai už JAV ribų, ir negrįžtamai pakeis visą finansų sektorių. Taigi, nors ir atrodo, jog Lietuva, bent jau kol kas nėra prioritetinė jurisdikcija, į kurią taikosi JAV, tačiau šiuo metu vyraujančios FATCA įgyvendinimo tendencijos byloja, jog tokių derybų pradžios reikėtų tikėtis jau netolimoje ateityje. Iki šių metų pabaigos tikimasi, kad tarpvyriausybiniai susitarimai bus sudaryti mažiausiai su 16 šalių visame pasaulyje, o aktyvios derybos šiuo metu vyksta dar bent su 23 šalimis, tarp kurių yra ir Belgija, Kipras, Estija, Vengrija, Rumunija, Malta ar Rusija. Siekiama sudaryti kuo daugiau tokių tarpvyriausybinių susitarimų, nes tai neabejotinai lems, jog, padidėjus viešumui ir informacijos prieinamumui, bus vis sudėtingiau išvengti savo mokestinių prievolių.

• Subjektai, teiksiantys informaciją – kas jie?

Kaip jau buvo minėta, kol kas derybos su Lietuva dėl FATCA įgyvendinimo nėra pradėtos. Dėl to, siekiant atskleisti pagrindinius naujojo reguliavimo aspektus, kaip puikiu pavyzdžiu, galima remtis pirmuoju tarpvyriausybinio susitarimo su JAV dėl FATCA įgyvendinimo modeliu. Šį susitarimo modelį jau pasirašė dauguma šalių (pvz.: Jungtinė Karalystė, Arija, Danija, Ispanija, Meksika ir kt.), nusprendusių prisijungti prie FATCA įgyvendinimo arba bent jau išreiškė ketinimą sudaryti susitarimą pagal šio modelio pavyzdį (pvz.: Norvegija, Suomija, Nyderlandai ir kt.). Antrąjį susitarimo modelį kol kas pasirinko tik Šveicarija, o ketinimą ji pasirašyti pareiškė tik Japonija. Pagrindinis dviejų šių modelių skirtumas – būdas kuriuo bus teikiama informacija JAV. Remiantis pirmuoju susitarimo modeliu, JAV su šalimi partnere susitars dėl procedūrų, kurios bus taikomos, siekiant identifikuoti sąskaitas bei asmenis, apie kuriuos privalės būti teikiama informacija. Atlikus identifikavimo procedūras, finansų įstaigos informaciją apie JAV mokesčių mokėtojus ir jų sąskaitas pirmiausia suteiks nacionaliniam mokesčius administruojančiam subjektui, o šis tokią informaciją perduos IRS. Pavyzdžiui, Lietuvos atveju schema veiktų taip: Lietuvoje veikiančios finansų įstaigos informaciją suteiktų Valstybinei mokesčių inspekcijai – VMI, o pastaroji ją perduotų IRS. Tuo tarpu, antrasis susitarimo modelis iš proceso eliminuos nacionalinį mokesčių administratorių, todėl finansų įstaigos tokią informaciją privalės tiesiogiai teikti IRS. Šaliai pasirinkus šį modelį, finansų įstaigos pirmiausia privalėtų užsiregistruoti oficialiame IRS interneto tinklalapyje, o po to per jį teiktų atitinkamą informaciją. Konkrečios informacijos teikimo procedūros taip pat būtų aptariamos sudaromame tarpvyriausybiniame susitarime. Svarbu atkreipti dėmesį į tai, kad antrasis susitarimo modelis orientuotas į šalis, kuriose tokio pobūdžio informacija apie klientą laikoma banko paslaptimi, todėl tokio modelio susitarimas ir jame numatytos sąvokos toliau nebus aptariamos (iš esmės pagrindiniai nagrinėjami aspektai antrojo modelio susitarime apibrėžiami taip pat).

Kad ir kuris iš prieš tai aptartų FATCA įgyvendinimo modelių būtų pasirinktas JAV ir jos šalių – partnerių, pareiga teikti duomenis apie sąskaitas teks finansų įstaigoms. Svarbu tai, jog sąvoka finansų įstaiga taip pat priklausys nuo susitarimo, sudaryto tarp abiejų šalių, pavyzdžiui, tarp JAV ir Lietuvos. Ši sąvoka nebus paremta nacionaline teise, todėl Finansų įstaigų įstatyme įtvirtinta finansų įstaigos sąvoka arba analogiška sąvoka, numatyta JAV federaliniuose teisės aktuose, nebus reikšminga informacijos teikimo tikslais. Remiantis pirmojo tarpvyriausybinio susitarimo modelio 1 straipsnio g punktu, sąvoka finansų įstaiga galėtų apimti:

1. Turto administravimo subjektus (angl. custodial institutions) – bet kokius vienetus, kurių žymią pajamų dalį per tris paskutinius paeiliui einančius finansinius metus arba nuo pat jų veiklos pradžios sudaro pajamos, gaunamos iš administravimo ir kitų su tuo susijusių finansinių paslaugų. Žymi dalis šiame kontekste reiškia 20% pajamų ar daugiau. Pavyzdžiui, tokiais administravimo subjektais galėtų būti laikomi brokeriai.
2. Depozitines institucijas (angl. depositary institutions) – bet kokius subjektus, kurie vykdydami bankinę ar kitą panašią veiklą, priima indėlius ar kitą grąžintiną turtą (lėšas). Subjektai, kuriuos apimtų šis apibrėžimas, galėtų būti bankai ir kredito unijos.
3. Investavimo vienetus – bet kuriuos subjektus, kurie vykdo vieną ar daugiau iš toliau nurodytų verslo veiklos rūšių arba tokią veiklą vykdo užsakovo vardu (investavimo vienetams būtų priskirimai ir tokie vienetai, kurie būtų valdomi investavimo veiklą vykdančio subjekto):
   1. prekybą pinigų rinkos priemonėmis (čekiais, vekseliais, indėlių sertifikatais ir t.t.), užsienio valiuta, valiuta, palūkanų norma ir indeksavimo priemonėmis; perleidžiamais vertybiniais popieriais arba kitais finansiniais instrumentais;
   2. teikia individualaus ar kolektyvinio portfelio valdymo paslaugas;
   3. kitą lėšų ar pinigų investavimo, administravimo arba valdymo veiklą kitų asmenų vardu.
   4. Draudimo įmones – bet kokius vienetus, kurie veikia kaip draudimo bendrovės arba draudimo bendrovių holdingo įmonės ir kurios įsipareigoja atlikti mokėjimus pagal investicinio gyvybės draudimo sutartis arba anuiteto sutartis.

Visos finansų įstaigos, atitinkančios prieš tai pateiktas definicijas, privalės pateikti informaciją apie JAV asmenų finansines sąskaitas mokesčius administruojantiems subjektams po to, kai tarp JAV ir kitos susitariančios šalies bus sudarytas tarpvyriausybinis susitarimas. Jei pirmojo modelio tarpvyriausybinis susitarimas būtų sudarytas tarp JAV ir Lietuvos, šalyje veikiančios finansų įstaigos teiktų atitinkamą informaciją VMI. VMI gautą informaciją teiktų JAV mokesčių administratoriui ir jokių atskirų bei papildomų susitarimų dėl keitimosi informacija nebereikėtų sudarinėti.

• FATCA taikinys – finansų įstaigų klientų duomenys

FATCA pagrindinis tikslas yra teikti ir gauti duomenis apie JAV asmenų finansines sąskaitas, esančias užsienio šalių finansų įstaigose. JAV sudarius tarpvyriausybinį susitarimą su Lietuva, taip pat būtų pradedama teikti informacija apie finansines sąskaitas. Kiekviena finansų institucija, atitinkanti tarpvyriausybiniame susitarime numatytas definicijas, nebent jai bus taikoma tam tikra išimtis, privalės atlikti savo teikiamų paslaugų vertinimą pagal tokius kriterijus ir nustatyti:

1. ar ji teikia finansines paslaugas;
2. kokios rūšies finansines sąskaitas ji siūlo klientams;
3. ar finansinės sąskaitos priklauso JAV asmenis.

Atsižvelgiant į FATCA kontekstą, sąvoka „finansinė sąskaita“ taip pat gali turėti kitokią reikšmę nei pagal susitariančių šalių nacionalinę teisę. Pavyzdžiui, šios sąvokos apibrėžimas gali apimti ne tik depozitines (bendrosios, asmeninės), draudimo ar investicinio gyvybės draudimo sąskaitas, trečiojo asmens naudai atidarytas sąskaitas, bet ir turtą ar pelną, kuris yra patikėtas, partnerystės pagrindu įsteigtam vienetui, jei toks vienetas užsiima investicine veikla ir pan.

Apie finansinę sąskaitą, bus privaloma pranešti, tik jei ji priklausys JAV asmeniui arba asmenims, t. y. JAV piliečiui arba JAV rezidentui, bet kokiai korporacijai ar partnerystės subjektui, kuris yra įsteigtas pagal JAV federalinę teisę arba pagal bet kurios iš valstijų vidaus teisę. Apie tokias sąskaitas taip pat reikės teikti informaciją, jei jos priklausys ir ne JAV vienetui, tačiau jis bus kontroliuojamas JAV vieno ar kelių JAV asmenų. Apie sąskaitas, kurios numatomos įvairios išimtys informacijos teikti nereikės, net jei jos ir atitiks visus tarpvyriausybiniame susitarime numatytus kriterijus. Išimtys paprastai yra ir bus siejamos su jų savininkais ir / ar tų sąskaitų rūšimis bei lėšomis laikomis tokiose sąskaitose. Pavyzdžiui, informacijos teikti nereikės, jei tai bus:

1. nauja depozitinė sąskaita (t.y. tokia kuri bus atidaryta po tarpvyriausybinio susitarimo sudarymo ir jo pradėjimo taikyti dienos), kurios balansas arba lėšos joje neviršys 50 000 JAV dolerių (t.y. apytikriai apie 129 500 litų);
2. sąskaita, atidaryta iki tarpvyriausybinio susitarimo taikymo dienos, priklausanti fiziniam asmeniui, kurios balansas neviršija 50 000 JAV dolerių, nebent tokia sąskaita per labai trumpą laiką tampa didelės vertės sąskaita (viršija 1 000 000 JAV dolerių balansą arbą joje esančių lėšų sumą, t.y. apie 2 590 000 litų sumą) ir pan.

Kai finansų įstaiga atliks visus procedūrinius reikalavimus, kurie bus būtini joje atidarytų sąskaitų identifikavimui, tuomet ji privalės pateikti atitinkamą informaciją mokesčius administruojančiai institucijai, pavyzdžiui, Lietuvos atveju – VMI, arba tokią informaciją teikti tiesiogiai JAV mokesčių administratoriui, pavyzdžiui, Šveicarijos bankai informaciją tiesiogiai pateiks IRS per jų interneto tinklalapį. Remiantis pirmuoju tarpvyriausybinio susitarimo dėl FATCA įgyvendinimo modeliu, kuris labiausiai tikėtina būtų pasirinktas ir Lietuvos atveju, informacija, kuri turės būti teikiama apie kiekvieną JAV asmenį, turinį atitinkamą sąskaitą(-as) arba apie kiekvieną JAV asmenį, kontroliuojantį tam tikrą vienetą, bus:

1. vardas (pavardė) / pavadinimas;
2. adresas;
3. JAV mokesčio mokėtojo kodas;
4. sąskaitos numeris arba jo atitikmuo;
5. finansų įstaigos pavadinimas ir jos identifikacinis numeris;
6. sąskaitos balansas arba vertė kalendorinių metų paskutinę dieną ar kito atitinkamo laikotarpio paskutinę dieną. Jei sąskaita bus uždaroma kalendorinių metų bėgyje, tuomet informacija apie sąskaitos balansą arba buvusių prieš uždarymą lėšų sumą privalės būti pranešama nedelsiant, bet ne vėliau kaip prieš tos sąskaitos uždarymą.

• Kodėl galima tikėtis, jog FATCA bus pradėta įgyvendinti ir Lietuvos atžvilgiu?

Tam kad šalys būtų motyvuojamos sudaryti tarpvyriausybinius susitarimus su JAV, paprastai į juos įtraukiamos abipusės nuostatos. Pavyzdžiui, Lietuvos VMI, gavusi atitinkamą informaciją apie JAV piliečių arba žaliosios kortos turėtojų sąskaitas Lietuvos finansų įstaigose, perduos ją JAV mokesčių administratoriui (IRS). IRS Lietuvos VMI taip pat suteiks duomenis apie Lietuvos subjektų (rezidentų) sąskaitas, atidarytas JAV finansų įstaigose, t.y. analogiškos apimties informaciją (duomenis apie sąskaitos savininką ir joje esančias lėšas). Šioje situacijoje, kaip ir daugumoje kitų, abi šalys (JAV ir Lietuva) bus patenkintos, nes vyks abipusiai informacijos mainai. Abipusis keitimasis informacija leis užsitikrinti, kad duomenys tiek apie jų savininką, tiek apie visas jo pajamas, laikomos užsienio šalies įstaigose, bus perduoti kitai šaliai, o tai garantuos, kad jos bus tinkamai apmokestinamos, pritaikant pajamų mokesčius. Kiekviena šalis siekia į biudžetą surinkti kiek įmanoma daugiau mokestinių pajamų, o keitimasis informacija padės užtikrinti, kad tos pajamos bus surinktos arba bent jau padidės surenkamų pajamų apimtis.

Kita priežastis, kodėl šalys, įskaitant Lietuvą, yra (bus) linkusios sudaryti susitarimus dėl skaidrumo skatinimo yra ta, kad valstybės nepatirs jokių papildomų finansinių kaštų. Sistema buvo sukurta taip, jog keitimosi informacija apie finansines sąskaitas ir jų savininkus našta yra perkeliama toms finansų įstaigoms, kurios ir teiks finansinę informaciją. Būtent jos yra įpareigojamos diegti tam tikras sistemas ir atlikti atitinkamas identifikavimo procedūras, kurios užtikrintų tinkamą JAV asmenims priklausančių sąskaitų nustatymą, o vėliau ir tokių duomenų perdavimą. Dėl to, galima prognozuoti tokį rezultatą, kad galutinis šių kaštų mokėtojas (dengėjas) bus tas pats asmuo, apie kurį bus teikiama minėtoji informacija, nes labiausiai tikėtina, kad finansų įstaigos, siekdamos sumažinti jų padidėjusias administracines išlaidas, paprasčiausiai padengs padidindamos savo teikiamų paslaugų įkainius. Atsižvelgiant į visa tai, Lietuvos finansų sektoriuje jau dabar galima pradėti laukti pokyčių, kurie neabejotinai bus nulemti naujojo teisinio reguliavimo, orientuoto į JAV mokesčių mokėtojus.

Summary

According to the US laws, US citizens, wherever resident are subject to US federal income tax on their worldwide income. Despite that, a significant number of US persons were concealing certain financial accounts and offshore tax evasion had been perceived to be an increasing problem. In order to fight against it and to increase tax compliance by US taxpayers FATCA was signed into law. The object of FATCA is to provide information on the financial accounts held by US persons in any foreign country. The main principle of this Act is to assure that after financial institutions has applied the required procedures in respect of the accounts it holds and has identified reportable financial accounts then it must report certain information regarding those accounts to the US Inland Revenue Service. So it must be noted that sooner or later FATCA will affect all financial industry and impact of FATCA implementation will definitely reach far beyond the borders of the US. Although Government of the Republic of Lithuania have not already started any negotiations with the US on IGA but it is only a matter of time when FATCA implementation process will affect US persons working, living in Lithuania or having financial accounts in the country.