Teisinis aptarnavimas
Reikės deklaruoti ir per ES vidines sienas gabenamus grynuosius pinigus
2011 m. birželio 29 dieną „Verslo žiniose“ Nr. 121(3522) rubrikoje „Bendrovės finansai“ paskelbtos advokatų kontoros Marcinkevičius, Čaikovski ir partneriai JURIDICON advokatės Ingridos Steponavičienės straipsnio „Reikės deklaruoti ir per ES vidines sienas gabenamus grynuosius pinigus“ ištraukos. Visą straipsnį galite rasti žemiau.
Nuo šių metų liepos 1 dienos reikės deklaruoti į kitas Europos Sąjungos (ES) valstybes nares iš Lietuvos ir į Lietuvą iš kitų ES valstybių narių gabenamus grynuosius pinigus, kurių vienkartinė suma viršija 10 000 eurų ar ją atitinkančią sumą užsienio valiuta.
Nors ES teisė valstybėms narėms nenustato pareigos taikyti ES viduje gabenamų grynųjų pinigų kontrolę, Lietuvoje ją turėsime jau nuo šių metų liepos 1 dienos, įsigaliojus Pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos įstatymo (PPĮ) pakeitimams.
Iki šiol Lietuvoje reikėjo deklaruoti tik per Lietuvą iš ES į trečiąsias šalis išvežamus ar į ES iš trečiųjų šalių per Lietuvą įvežamus grynuosius pinigus, kurių vertė ne mažesnė kaip 10 000 eurų. Nuo liepos 1 d. reikės deklaruoti ir į kitas ES valstybes nares iš Lietuvos bei į Lietuvą iš kitų ES valstybių narių gabenamus grynuosius pinigus, kurių vienkartinė suma viršija 10 000 eurų ar ją atitinkančią sumą užsienio valiuta.
Reikia paminėti, kad įvesdama vidinę grynųjų pinigų gabenimo kontrolę, Lietuva neišradinėja dviračio, nes tokią kontrolę ES valstybės narės turi teisę taikyti, bet tik laikydamosi Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 65 straipsnio, t.y. tik viešosios tvarkos ar visuomenės saugumo užtikrinimo tikslu ir nediskriminuojant bei neribojant laisvo kapitalo judėjimo ES viduje. Todėl, siekiant užkirsti kelią pinigų plovimui bei teroristų finansavimui, ES viduje gabenamų grynųjų pinigų kontrolė jau yra taikoma ne vienoje ES valstybėje narėje. Pavyzdžiui, 2010 metų duomenimis, grynųjų pinigų ES vidaus kontrolę prie sienų su kitomis valstybėmis narėmis taiko Vokietija, Italija, Belgija, Danija, Lenkija, Portugalija. Kai kurios ES valstybės narės (pavyzdžiui, Austrija, Ispanija) netgi neapsiriboja grynųjų pinigų kontrole prie sienų, bet vykdo ją visoje savo teritorijoje. Didžioji Britanija neįvedė įprastos ES vidaus kontrolės, bet Didžiosios Britanijos teritorijoje pareigūnai vykdo atsitiktinius keleivių ir jų bagažo patikrinimus, kurių metų ieškoma grynųjų pinigų. Panašią tvarką taiko ir Airija. Kita vertus, nemažai ES valstybių narių netaiko jokios ES vidaus grynųjų pinigų kontrolės. Pavyzdžiui, 2010 metų duomenimis, ES viduje gabenamų grynųjų pinigų deklaruoti nereikalavo Estija, Latvija, Švedija, Suomija, Olandija, Čekija, Vengrija, Slovakija.
Bus aktualu visiems
PPĮ pakeitimo lydimuosiuose teisės aktuose teigiama, kad šiuo pakeitimu siekiama susekti ES viduje gabenamas nusikalstamu būdu įgytas lėšas. Taigi, nuo liepos 1 d. muitinė galės kontroliuoti, pavyzdžiui: fizinių asmenų užsienyje uždirbtus ir į Lietuvą grynaisiais parsivežamus pinigus, iš lengvatinių mokesčių (ofšorinių) zonų ir finansinių centrų grynaisiais parsivežamus pinigus ir pan. Muitinei kilus įtarimų, ji galės pareikalauti deklaruoti per ES vidines sienas gabenamus grynuosius pinigus.
PPĮ nenumato jokių deklaravimo išimčių ar lengvatų asmenims, kurie gabens teisėtai įgytas, apmokestintas ir teisėtais tikslais ketinamas naudoti pinigines lėšas, arba asmenims, kurie gabens ne savo, o kito – fizinio ar juridinio – asmens lėšas. Todėl muitinės pareigūnui pareikalavus, bet kuris asmuo privalės deklaruoti vežamus grynuosius pinigus, viršijančius nustatytą ribą, o jų nedeklaravus ar deklaravimo metu nurodžius klaidingą informaciją, fiziniam asmeniui kils administracinė atsakomybė.
Deja, reikia pastebėti, kad nors naujasis reikalavimas įsigalioja jau nuo liepos 1 dienos, iki šiol neaišku, kaip reikės jį įgyvendinti, kadangi iki šiol nėra patvirtinta naujai įvedamo grynųjų pinigų deklaravimo ir jo kontrolės tvarka. Todėl daug klausimų, pavyzdžiui, ar deklaruoti reikės tik grynuosius pinigus, ar ir vertybinius popierius, kur ir kaip reikės deklaruoti, vis dar lieka neatsakyti. Tačiau atsakomybė už naujos pareigos nesilaikymą teisės aktuose jau numatyta, nors kaip reikės ją tinkamai įgyvendinti, dar neaišku.
Taigi, nors ketinimai, kuriais vadovaujantis įvedami nauji gabenamų grynųjų pinigų deklaravimo reikalavimai, yra sveikintini, kartojasi bloga praktika, kai iki paskutinės minutės, o dažnai ir jau įsigaliojus naujiems reikalavimams, nei kontroliuojančios institucijos, nei tuo labiau verslas, nežino, kaip tuos reikalavimus įvykdyti.
Deklaravimo riba – 10 000 eurų
Kaip minėta, PPĮ nustato prievolę deklaruoti grynuosius pinigus, kurių vienkartinė suma viršija 10 000 eurų ar ją atitinkančią sumą užsienio valiuta. Tokia pat riba yra nustatyta ir grynųjų pinigų, įvežamų į ES ir išvežamų iš ES privalomam deklaravimui. Todėl, atsižvelgiant į ES laisvo asmenų ir kapitalo judėjimo bei į Šengeno erdvės principus (vidaus sienų kontrolės nebuvimas, laisvas asmenų judėjimas), kyla abejonė, ar nevertėjo nustatyti aukštesnės ribos, nuo kurios privaloma deklaruoti ES viduje gabenamus grynuosius pinigus. Tuo labiau turint omenyje, kad nuo 2007 m., kada ES lygiu buvo įvesta grynųjų pinigų, įvežamų į Bendriją ar išvežamų iš jos, kontrolė, ekonominė situacija iš esmės pasikeitė. Palyginimui, Ispanija yra pasirinkusi nacionalinę deklaravimo kontrolę taikyti visoje šalies teritorijoje, bet ją taiko tik ne mažesnėms kaip 100 000 eurų sumoms.
Būtina atkreipti dėmesį ir į tai, kad nors PPĮ nepaaiškinta grynųjų pinigų, kuriuos reikės deklaruoti, sąvokos, labai tikėtina, kad analogiškai 2005 m. spalio 26 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento Nr. 1889/2005 dėl grynųjų pinigų, įvežamų į Bendriją ar išvežamų iš jos, kontrolės nuostatoms, deklaruoti reikės ne tik valiutos (banknotų bei monetų), bet ir kitų atsiskaitymo priemonių (pvz.: čekių, skolinių įsipareigojimų, piniginių perlaidų ir kt.) gabenimą ES viduje.
Galiausiai, nerimą kelia ir PPĮ pakeitimo nuostata, nustatanti, kad Muitinės departamentas prie Finansų ministerijos turi nustatyti grynųjų pinigų deklaravimo ir kilmės kontrolės tvarką. Vadinasi, tikėtina, kad deklaruojant gabenamus grynuosius pinigus gali tekti nurodyti ne tik jų sumą, bet ir jų savininką, kilmę, gal net panaudojimo tikslą, taigi, su savimi turėti ir šiuos faktus patvirtinančius dokumentus. O tai jau reiškia papildomą biurokratinę naštą ir plačią dirvą interpretacijoms.
Visuotinio deklaravimo neturėtų būti
Iš lakoniškų PPĮ nuostatų aišku tiek, kad įstatymas nenustato visuotinio 10 000 eurų vertę viršijančių grynųjų pinigų sumų, gabenamų ES viduje, deklaravimo, tačiau Lietuvos Respublikos muitinei suteikia teisę pareikalauti deklaruoti gabenamus grynuosius pinigus. Kitaip tariant, deklaruoti vežamus grynuosius pinigus reikės tik jeigu muitinės pareigūnas to pareikalaus.
Lietuvoje pasirinktas grynųjų pinigų ES vidaus kontrolės modelis panašus į Vokietijos modelį. Kertant Vokietijos-kitos ES valstybės narės sieną, vežami grynieji pinigai turi būti deklaruoti žodžiu, tik pagal muitinės pareigūnų pareikalavimą, o kilus įtarimų, kad žodinė deklaracija neteisinga, pareigūnai gali atlikti kontrolės veiksmus: patikrinti asmenį ir jo automobilį.
Rengiant PPĮ pakeitimą, taip pat planuota, kad vežamą grynųjų pinigų sumą bus privaloma deklaruoti žodžiu, jei apie ją teiraujasi muitinės pareigūnai, vykdantys muitinės kontrolę mobiliuose muitinės postuose Lietuvos Respublikos teritorijos viduje. Vis dėlto, kol kas nėra aišku, kur – jūrų uoste, oro uoste, pasienio zonoje ar bet kur Lietuvoje – muitinės pareigūnas turės teisę pareikalauti deklaruoti gabenamus grynuosius pinigus, o taip pat kokia gi bus Lietuvos muitinei teikiamos deklaracijos forma – rašytinė ar žodinė, o jeigu žodinė – kaip gi ji bus užfiksuota. Deklaracijos, nors ir žodinės, pateikimo užfiksavimas yra būtinas, kadangi už deklaracijos nepateikimą fiziniam asmeniui numatyta gana griežta administracinė atsakomybė.
Už reikalavimo deklaruoti nesilaikymą – administracinė atsakomybė
Kartu su PPĮ pakeitimo priėmimu, LR administracinių teisės pažeidimų kodeksas (ATPK) papildytas 2097 straipsniu, nustatančiu administracinę atsakomybę už reikalavimų, susijusių su grynųjų pinigų deklaravimu ES vidaus sienas, nesilaikymą (reikalavimo deklaruoti nesilaikymą, duomenų nepateikimą arba neteisingų duomenų pateikimą deklaracijoje, kitokį muitinės suklaidinimą). Už šį pažeidimą bus taikoma bauda nuo 1000 iki 3000 litų su grynųjų pinigų konfiskavimu ar be konfiskavimo, o už pakartotinį pažeidimą – bauda nuo 3000 iki 10 000 litų su grynųjų pinigų konfiskavimu ar be konfiskavimo. Administracinius teisės pažeidimų protokolus už šiuos pažeidimus galės surašyti Lietuvos Respublikos muitinės pareigūnai, o tokių pažeidimų bylas nagrinės rajonų (miestų) apylinkių teismai.
Taigi, už grynųjų pinigų deklaravimo kertant ES vidaus sienas reikalavimų nesilaikymą nustatyta administracinė atsakomybė, kai pažeidus iš trečiųjų šalių į ES ar iš ES į trečiąsias šalis gabenamų grynųjų pinigų, deklaravimo reikalavimus, kyla baudžiamoji atsakomybė pagal LR BK 199 straipsnį „Kontrabanda“. Švelnesnės atsakomybės nustatymas, be abejo, yra sveikintinas. Tačiau akivaizdu, kad vežant teisėtai įgytas lėšas, deklaruotiną sumą viršijus nežymiai ir nesant pinigų plovimo tikslo, vien už formalų deklaravimo reikalavimo pažeidimą minimali 1000 litų bauda yra neproporcingai didelė. Palyginimui, už muitinės pareigūno teisėtų reikalavimų nevykdymą ATPK 208 straipsnyje nustato minimalią 500 litų baudą. Todėl kyla klausimas, galbūt vertėjo pasinaudoti kitų valstybių praktika, kai baudos dydis priklauso nuo to, kiek nedeklaruota suma viršija deklaruotiną ribą, o nedeklaruotų lėšų konfiskavimą sieti tik su neteisėta lėšų kilme ar jų panaudojimo tikslais?
Džiugu bent tiek, kad ATPK nustato, jog baudą galima taikyti tiek su, tiek be gabenamų grynųjų pinigų konfiskavimo. Todėl atsakomybę konkretaus pažeidimo atveju įstatymo leidžiamuose rėmuose turės nustatyti teismai, įvertinę konkrečias aplinkybes. Lieka tikėtis, kad legalūs pinigai dėl formalių pažeidimų nebus konfiskuojami.
Galiausiai, reikia turėti omenyje ir tai, kad grynųjų pinigų sumų deklaravimo kontrolę atliekančios muitinės įstaigos privalės pranešti FNTT apie 10 000 eurų vertę viršijančių grynųjų pinigų sumų gabenimą ES viduje.
Apibendrinant, kadangi naujieji reikalavimai įsigalios netrukus ir juos privalės vykdyti ne tik pinigų plovėjai ar teroristų finansuotojai, bet ir visi teisėta veikla užsiimantys, mokesčius mokantys ir grynuosius pinigus savo ar kitų asmenų interesais ES viduje gabenantys asmenys, belieka tikėtis, jog naujoji tvarka tiek muitinės pareigūnų, tiek ginčus nagrinėjančių teismų bus taikoma atsižvelgiant į jos įvedimo tikslus ir laikantis teisingumo bei proporcingumo principų.
Comments are closed