Ofšorinė įmonė: kada ir kaip. Pagrindiniai principai. Lietuvos įmonių praktika

© Advokatas Laimonas Marcinkevičius. Pranešimas „Ofšorinė įmonė: kada ir kaip. Pagrindiniai principai. Lietuvos įmonių praktika“, skaitytas Verslo žinių konferencijoje 2005 m. rugsėjo 21 d.

Ofšorinės įmonės – kas tai?

● Ofšorinė įmonė – tai sąvoka, apibūdinanti ypatingą organizacinį bei juridinį įmonės statusą, kuris padeda sumažinti praradimus dėl mokesčių?

● Ofšorinė kompanija – tai kompanija kuri nevykdo savo ūkinės veiklos valstybėje, kurioje ji įregistruota, o savininkai šių kompanijų nėra tų valstybių rezidentai?

● Ofšorinės įmonės – mokesčių rojaus šalys, kurios siūlo verslui ir asmenims perduoti saugoti savo turtą su mažomis mokesčių pasekmėmis ar visai be jų?

● Ofšorinė įmonė – tai įmonė, įregistruota jurisdikcijoje, kuri yra įtraukta į tam tikros valstybės “juodąjį sąrašą”.

Pagrindiniai ofšorinių įmonių panaudojimo tikslai (veiklos kryptys)

Ofšorinė įmonė:

● Tarpininkas tarptautinėje prekyboje

● Rangovas ar paslaugų teikėjas

● Investuotojas

● Holdingas

● Brangaus turto (nekilnojamas turas, žemė) savininkas

● Intelektinės nuosavybės (autorių teisės, frančizė, prekių ir paslaugų ženklai) savininkas

●Laivų savininkas

Pagrindiniai ofšorinių įmonių privalumai

Apmokestinimas – verslas struktūrizuojamas taip, kad pelnas gaunamas minimizuojant  jam tenkančią mokesčių naštą

Paprastumas – išskyrus reguliuojamus verslus, tokį kaip bankų ar kitų finansinių įstaigų veiklą, kai kuriose jurisdikcijose viskas yra taip paprasta kaip įkurti įmonę ir ją palaikyti

Atskaitingumas – valstybės institucijų reikalaujamas informacijos lygis skiriasi priklausomai nuo jurisdikcijos

Turto apsauga – yra įmanoma organizuoti turtą ir sandorius taip, kad turtas yra apsaugotas nuo būsimos atsakomybės

Anonimiškumas – vykdant sandorius įmonės vardu pagrindinis asmuo gali būti paslėptas ir neatsispindėti dokumentuose. Tačiau reikia turėti omenyje, kad dabartiniai reikalavimai dėl pinigų plovimo prevencijos dažnai iš bankų ir kitų profesinių paslaugų teikėjų reikalauja struktūras peržiūrėti ir patikrinti.

Ofšorinių įmonių panaudojimo galimybės

● Juridinių asmenų veiklos optimizacijai

● Fizinių asmenų (grupės asmenų) asmeniniais tikslais

Ar tai legalu?

● Tikslas – kriminalinė veikla – klausimų nekyla

● Tikslas – mokesčių planavimas – vienareikšmio atsakymo nėra

Mokesčių planavimas pasaulio teismų praktikoje

„Kiekvienas žmogus turi teisę, jeigu tik gali, sutvarkyti savo reikalus taip, kad pagal atitinkamus įstatymus priklausantis mokestis būtų mažesnis negu būtų kitais atvejais. Jeigu jam pasiseka sutvarkyti savo reikalus taip, kad pageidaujamas rezultatas būtų užtikrintas, tai nepriklausomai nuo to, kaip vertina jo išradingumą Valstybinių mokesčių departamento pareigūnai ar kiti mokesčių mokėtojai, jis negali būti verčiamas sumokėti padidintą mokestį“.

Lordas Tomlinas (Tomlin) Jungtinės Karalystės Lordų rūmų 1936 m. byloje Valstybinių mokesčių departamentas v Vestminsterio hercogas

“Nei vienas žmogus šioje šalyje neturi mažiausios pareigos, moralinės ar kitokios, tvarkyti savo teisinius santykius dėl savo verslo ar nuosavybės tokiu būdu, kad Valstybinių mokesčių departamentas galėtų įkišti į jo atsargas didžiausią įmanomą semtuvą“.

Lordas Klaidas (Clyde) 1929 m. byloje Ayrshire Pullman Motor Services ir Ritchie v. Valstybinių mokesčių departamentas

“Skirtumas tarp mokestinio piktnaudžiavimo teise (tax avoidance) ir mokesčių vengimo (tax evasion) – kalėjimo sienos storio.”

Denis Hylis (Denis Healey), buvęs Jungtinės Karalystės iždo kancleris

“Negali būti abejojama mokesčių mokėtojo teisine teise sumažinti mokesčių apimtį ar išvis jų išvengti tuo būdu, kurį įstatymas leidžia.”

JAV Aukščiausiojo Teismo teisėjas Džordžas Saterlendas (George Sutherland) 1934-1935 m. byloje Gregory v. Helvering

Mokesčių planavimas panaudojant ofšorines kompanijas. Kriterijai

● Ofšorinė struktūra ir sandoriai atitinka teisės aktų reikalavimus ir ES principus

● Pasinaudojama mokesčių įstatymų ar atskirų valstybių mokestinių jurisdikcijų suteikiamomis galimybėmis (paprastai dvigubo apmokestinimo išvengimo sutarčių nuostatomis)

● Komercinis pagrindimas

● Realūs sandoriai ir realus pinigų judėjimas

● Mokestinė nauda yra pasekmė, o ne ofšorinės struktūros kūrimo tikslas

● Gobšus moka du kartus, žioplas – tris, o …

Mokesčių planavimas panaudojant ofšorines kompanijas. Teisiniai mokestiniai aspektai

 

Ofšorinės įmonės Lietuvos teismų praktikoje

Visais atvejais nepriimtinas santykių įforminimas su fiktyviais (neegzistuojančiais) kontrahentais.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2002 m. kovo 20 d. nutartis civ. byloje Nr. 3K-3-462/2002

Būtina kruopščiai apgalvoti, kieno vardu gali būti atidaroma sąskaita, kaip ji turi būti valdoma ir kaip turi būti įvardyta mokėjimo paskirtis.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2005 m. birželio 29 d. nutartis adm. byloje Nr.  A7-782-05; Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2004 m. gegužės 27 d. nutartis       adm. byloje Nr. A11 – 470/2004

Būtina atsakingai parinkti ginčų tarp ofšoro ir Lietuvos bendrovės sprendimo tvarką, kad prireikus ja būtų įmanoma realiai pasinaudoti.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2002 m. kovo 27 d. nutartis civ. byloje Nr. 3K-3-681/2002

Būtinas tinkamas teisių ir pareigų perleidimo įforminimas.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2004 m. gegužės 27 d. nutartis adm. byloje Nr.   A11 – 470/2004

Kada verta (apibendrinant):

● Konkretūs ir legalūs panaudojimo tikslai

● Mokesčių minimizavimas nėra pagrindinis ofšorinės schemos kūrimo tikslas

● Teisingas integruoto, kvalifikuoto bei patyrusio tarptautinio įmonių paslaugų teikėjo pasirinkimas

Klausimai, į kuriuos būtina atsakyti renkantis ofšorinių verslo paslaugų teikėją („offshore provider“)

● Ar galiu juo pasitikėti? Strateginis patarėjas ar vykdytojas?

● Kur yra jo centrinė būstinė?

● Kaip galiu būti tikras dėl savo konfidencialios informacijos saugumo?

● Ar pasiūlys mano verslo paslaugų teikėjas saugias ir patikimas bendravimo su juo priemones?

● Ar gali jis suteikti konfidencialaus pašto priėmimo ir išsiuntimo paslaugas?

● Ar gali jis Jums atidaryti sąskaitą banke?

● Kokie jo santykiai su vietos valdžios institucijomis ir bankų sistema?

● Kokias papildomas paslaugas Jums siūlo? Ar turi jis pajėgumų ir infrastruktūrą visiškai administruoti Jūsų ofšorinę įmonę?

● Ar aiški Jūsų paslaugų teikėjo įkainių sistema?

Prieš kuriant ir/ar naudojant ofšorinę schemą būtina pasitarti su teisininku ar auditoriumi!

Juris24.lt – advokatai Vilniuje