Lengvatiniai mokesčiai persekiojami vis atkakliau

2005 10 04, Verslo žinios, Nr. 191, 8p., Tema

Steigti įmones mažų mokesčių šalyse neįsteigus kitoje šalyje tarpinės įmonės nesaugu, bankų veiklą veiklą įdėmiai stebi mokesčių inspekcija. Tačiau mokėti mažesnius mokesčius galimybių dar yra.

Diana Dominienė, UAB “Vilniaus prekyba” direktorė, teigia, jog kuriant “Vilniaus prekybos” (VP) įmonių grupės struktūrą buvo svarstoma ir galimybė pirminę įmonę įsteigti mažų mokesčių valstybėje.
“Tačiau vėliau tokios galimybės atsisakėme”, – pasakoja p. Dominienė, “Verslo žinių” konferencijoje “Mokestinės galimybės ir rizika. Įmonės, jų grupės, holdingai, ofšorai”.
VP vadovybė galvojo apie Kiprą, kuris atitiko daugelį VP iškeltų kriterijų.
Kipre išplėtotos paslaugos tokioms verslo struktūroms. Pagal pajamas šios paslaugos Kipre yra antroje vietoje, po turizmo. Masino ir nedideli mokesčiai.

Nespėtų sutaupyti
Tačiau tam, kad verslo struktūra būtų skaidri, anot p. Dominienės, VP vadovybė turėjo iš tikrųjų persikraustyti į Kiprą.
Jeigu vadovybė liktų Lietuvoje, verslas neatrodytų pakankamai skaidrus.
“Skaičiavome ir komandos perkėlimo į Kiprą sąnaudas, tačiau vėliau šios idėjos atsisakėme dėl paprasčiausios priežasties – palikti Lietuvos nesinorėjo”, – tikina p. Dominienė.
Kita vertus, kai verslo struktūra kelia abejonių, jo vertė krenta. Ekspertų nuomone, kai įmonių grupės pagrindinė prekė yra įmonės, jų vertė ypač svarbi. O jeigu įmonių grupės struktūra neaiški, verslo vertė gali sumažėti ir 5%.
“Vilniaus prekybai” tie keli procentai reikštų kelis milijardus litų, tuomet kyla klausimas – kada mes sutaupysime tiek mokesčių”, – argumentavo p. Dominienė.
Kipre, anot VP direktorės, gali būti įsteigta tarpinė kontroliuojančioji bendrovė, iš kurios būtų galima vadovauti Balkanų šalyse esančioms įmonėms. Toks sprendimas atrodo pagrįstas ir verslo požiūriu.

Mitais netiki
Daivis Zabulionis, Valstybinės mokesčių inspekcijos (VMI) viršininko pavaduotojas, pažymi, jog jau nepasitaiko atvejų, kai su Lietuvos įmone susiję asmenys steigtų įmones šalyse, esančiose Finansų ministerijos patvirtintame juodajame sąraše. VMI atstovas dabar pažymi kitą tendenciją: tokios įmonės steigiamos kitose šalyse, kurios taip pat suteikia mokesčių planavimo galimybių. Ypač populiarios įmonės Jungtinių Amerikos Valstijų Delavaro ar Virdžinijos valstijose. Lietuviai ten steigia bendroves (Limited Liability Company – LLC), kurioms leidžiama nemokėti mokesčių JAV, jeigu jos nevykdo šioje šalyje jokios veiklos.
“VMI jau netiki mitais, kad įmonė Delavare gali suteikti Lietuvos įmonei neprocentinę paskolą be užstato, kad šios valstijos įmonė remontuoja Klaipėdoje stovinčius laivus. Arba kad iš Delavaro įmonei reikia pirkti reklamos ar rinkos tyrimo paslaugas”,- pabrėžia p. Zabulionis. Anot VMI atstovo, yra išaiškinta nemažai tokių mokesčių vengimo atvejų.
Jis pateikė pavyzdį, kai Lietuvos įmonė, betono gaminių gamintoja, sudarė su įmone Delavare sutartį, pagal kurią JAV įmonė turėjo ieškoti cemento tiekėjų Latvijoje ir Baltarusijoje. Sutarties užmokestis – 0,5 mln. Lt.
Po paklausimo valstijose paaiškėjo, kad šią JAV įmonę valdo didžiausią akcijų paketą Lietuvos įmonėje turintis asmuo. Tokiu būdu JAV likdavo visa prekybos pelno marža.
Kita Lietuvos įmonė 2004 m. pirko iš JAV įmonės reklamos paslaugų už 1,5 mln. Lt. Atlikus tyrimą paaiškėjo, kad ši JAV bendrovė pervedė į Lietuvos įmonės akcininko asmeninę sąskaitą, atidarytą Latvijoje “Parex Bank”, 1,3 mln. Lt. Tokiu būdu pinigai iš įmonės buvo išimami nemokant mokesčių.
“Šis pavyzdys rodo, jog Latvijos bankai tuo požiūriu taip pat nėra “saugūs” – jie irgi suteikia informaciją apie sąskaitos savininką”,- sako p. Zabulionis.
Anksčiau šios šalies bankuose buvo atidaromos daugumos įmonių, esančių mažų mokesčių šalyse, sąskaitos.
Laimonas Marcinkevičius, advokato kontoros “Juridicon” advokatas, pažymi, jog ne kartą teko įsitikinti, jog JAV žinybos operatyviai atsako į Lietuvos VMI užklausimus.
“Mokesčius planuoti galima, tačiau negalima veikti šiurkščiai, taip, kad aiškiai būtų matyti ryšys tarp Lietuvos įmonės ir įmonės mažų mokesčių šalyje”, – teigia jis.

Smulkiųjų interesai
Planuojant mokesčius gali būti pažeisti smulkių akcininkų interesai, nes iš įmonės perkeliamas pelnas. Darius Šulnis, UAB “Invalda Real Estate” direktorius, pažymi, jog būtina atsižvelgti į smulkiųjų akcininkų interesus.
“Padorumas ilgoje distancijoje atsiperka, pelną nuslėpusią įmonę rinka nubaus, pavyzdžiui, jeigu ji norės išleisti akcijų emisiją”, – svarsto p. Šulnis.
Ekspertai griauna ir kitą mitą, jog steigiamoms įmonėms mažų mokesčių šalyse niekas neturėdavo jokių klausimų, o tokių veiksmų sąnaudos buvo mažos. Padėtis mokesčių planavimo fronte keičiasi. “Šiuo metu su mažų mokesčių teritorijomis kovoja nemažai organizacijų”, – sako Deividas Aštonas (David Ashton), ILS – didžiausios pasaulyje mokesčių planavimo mažų mokesčių šalyse paslaugų teikėjos, antrinės įmonės Šveicarijoje direktorius.
Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijai (OECD) nepatinka nesąžininga konkurencija, kitos – tiria pinigų plovimo atvejus, o Tarptautinis valiutos fondas baiminasi dėl finansinio stabilumo, vardija p. Aštonas.

Terorizmo pavojuje
Padėtis dar labiau pasikeitė pradėjus aktyvią kovą su terorizmu. JAV, pavyzdžiui, gali sužinoti įmonės savininko mažų mokesčių šalyje tapatybę, nors tai nėra labai paprasta. Dabar, prieš steigiant tokią įmonę, tenka atsakyti ne į vieną klausimą, reikia banko rekomendacijų, patvirtintos paso kopijos, kartais – ir verslo plano. Šiuos klausimus pirmiausia užduoda įmonės, teikiančios įmonių registravimo paslaugas . “Juo šie klausimai užduodami greičiau, juo geriau. Jeigu, pavyzdžiui, atidarius įmonę paaiškėja, kad negalima atidaryti sąskaitos banke, tai patiriama nemažai nuostolių”, – aiškina p. Marcinkevičius.
Ponas Aštonas pažymi, jog rimtiems klientams nekyla didelių problemų atsakyti į šiuos klausimus.

Galimybės lieka
Kristina Bartusevičienė, UAB “PricewaterhouseCoopers” Mokesčių skyriaus vadovė, pažymi, jog kontroliuojančiąsias bendroves nebūtina kurti mažų mokesčių šalyse. Jas galima kurti aukštų mokesčių šalyse, kurios turi specialių lengvatų įmonių grupėms.
Anot ekspertų, lengvatinių mokesčių šalis, kai kurių kitų ES šalių nuomone, yra ir Lietuva. Lietuvos įmonėmis irgi prekiaujama, jos įeina į sudėtingesnes įmonių grupių struktūras.
Nors dabar galioja griežtos sandorių kainodaros taisyklės, galimybių pelną perkelti iš vienos įmonės į kitą lieka.
Ponia Bartusevičienė teigia, jog svarbu, kaip įmonės pasidalija sandorių pelno maržą.
“Kuo didesnę riziką ir įsipareigojimus įmonė prisiima, tuo didesnė pelno dalis nuo sandorio joje gali likti”, – sako p. Bartusevičienė.
Per įmonę, kurioje paliekamas pelnas, turi būti atsiskaitoma, ji turi prisiimti garantinės priežiūros įsipareigojimus. Tokia įmonė gali būti steigiama mažesnių mokesčių šalyje. Bene populiariausios šalys, kuriose steigiamos tokio pobūdžio įmonės Vakarų Europoje, šiuo metu yra Liuksemburgas ir Austrija. Be kitų privalumų, šiose šalyse yra galimybė perkelti į savo pelno mokesčio ataskaitas nuostolius, kuriuos patyrė užsienyje veikiančios įmonės, priklausančios tai pačiai grupei. Todėl pelno mokesčio joms reikia mokėti mažiau.

Po didinamuoju stiklu
Ponas Zabulionis pažymi, jog stambiam verslui VMI skiria ypatingą dėmesį. VMI yra įsteigtas atskiras departamentas, kuris administruoja 300 stambiausių mokesčių mokėtojų. Su visomis juos lydinčiomis įmonėmis jų susidaro 700.
Jeigu šios įmonės įkuria naują įmonę, VMI domisi, koks tokio žingsnio tikslas – mokesčių planavimas ar šį žingsnį lėmė verslo poreikiai.
“Jeigu įmonė moka mažesnius už rinkos atlyginimus, vadinasi, ji turi galimybių užsidirbti ir nelegalių pajamų”, – apie indikatorius kalba p. Zabulionis. Įmonių grupei VMI taiko gerokai platesnį apibrėžimą nei teisininkai. Joms VMI priskiria tas įmonės, kurios nepriima sprendimų savarankiškai.
“Grupės kartais stengiasi, kad kai kurios jų įmonės nebūtų siejamos su grupe”, – pažymi p. Zabulionis. VMI direktoriaus pavaduotojas pabrėžia, jog tol, kol grupės nuostolingos įmonės nuostoliais nebus galima sumažinti jos pelningai dirbančių įmonių apmokestinamojo pelno, tol VMI įdėmiai seks sandorius tarp įmonių.

Lietuvoje nėra blogai
Ponia Dominienė pažymi, jog planuoti mokesčius šiuo metu Lietuvoje nėra paprasta ir pigu.
“Mes dairėmės po daugelį šalių. Pavyzdžiui, Ispanijoje yra kapitalo mokestis, kurį reikia mokėti norint įregistruoti įmonę. Nors jis ir nesiekia daugiau kaip 1%, “Vilniaus prekybai” tai kainuotų ne vieną milijoną”, – sako p. Dominienė. Kapitalo mokestis yra daugelyje ES valstybių. Jis svyruoja nuo 0,5 iki 1%. Lietuva šio mokesčio neturi. Be to, Ispanijoje, apskaičiuojant pelno mokesčius, visų užsienyje registruotų antrinių įmonių pajamos pridedamos prie pirminės įmonės.
“Taigi steigti kontroliuojančiąją bendrovę Lietuvoje nėra taip jau blogai. Nors yra dalykų, kurie trukdo veikti įmonių grupėms”, – sako VP direktorė.
Lietuvoje apmokestinamas kapitalo prieaugis, kurį grupė gauna pardavusi vieną iš savo bendrovių. Daugumoje ES valstybių šios mokesčio nėra. Taip pat negalima grupės apmokestinamojo pelno sumažinti nuostoliais, kuriuos patyrė kitos jai priklausančios bendrovės.