Ofšorinės įmonės: mažiau mokestinių galimybių ir didesnė rizika, bet vis dar patrauklios

2005 m. rugsėjo 21d. vyko tradicinė rudens mokesčių konferenciją, kurią organizavo Verslo Žinios, vienintelis verslo dienraštis Lietuvoje. Konferencijos tema – „Mokestinės galimybės ir rizika. Įmonės, jų grupės, holdingai, ofšorai“ –  pirmą kartą viešai nagrinėta tokio pobūdžio renginyje.

Arši konkurencija tarp įmonių skatina ieškoti mokesčių ir verslo optimizavimo sprendimų bei verslo rizikos sumažinimo galimybių, todėl nemažai verslininkų ima svarstyti galimybes įkurti įmonių grupę, holdingą ar ofšorinę įmonę. Didžiąją auditorijos dalį sudarė įmonių vadovai ir savininkai, finansininkai, verslo konsultantai, teisininkai ir kiti verslo aplinkos žmonės. Konferencija sulaukė didelio pasisekimo: bendras dalyvių skaičius siekė apie 230 žmonių

Kaip jau buvo užsiminta anksčiau, konferencijoje buvo paliesta nauja ir dar nenagrinėta ofšorinių įmonių tema. Atsižvelgiant į tai, kad ofšorinės įmonės veiklą vykdo keliose valstybėse, o jų naudojimo mastai vis didėja, vienu iš aktualiausių tarptautinio apmokestinimo klausimų tampa mokesčių planavimas, naudojant ofšorines įmones. Ofšorinė įmonė, registruota užsienio valstybėje ir nevykdanti jokios veiklos turi daug privalumų ir yra patraukli dėl trijų pagrindinių savo privalumų: mokesčių optimizavimo (minimizavimo), turto apsaugos ir konfidencialumo, tačiau ne mažiau svarbūs yra ir papildomi privalumai, tokie kaip paprastumas ir atskaitomybė.

Ofšorinių įmonių tema buvo minima visų pranešėjų pranešimuose, visgi David Ashton, ILS (International Law System) grupės atstovas ir advokatas Laimonas Marcinkevičius šią temą akcentavo labiausiai.

Besikeičianti situacija mokesčių planavime

David Ashton pristatė ILS įmonių grupę, kuri yra viena pirmaujančių pasaulyje tarptautinių įmonių paslaugų teikėja, turinti atstovybes visame pasaulyje. David Aston taip pat vadovauja naujai įkurtam ILS grupės biurui Šveicarijoje. Jis jau 20 metų dirba ofšorinių įmonių ir patikėjimo versle bei skaito pranešimus mokesčių ir turto planavimo klausimais tiek įvairiose konferencijose visame pasaulyje, tiek privačiuose seminaruose konkretiems klientams. David Ashton konferencijos metu supažindino dalyvius ne tik su verslo situacija greitai besikeičiančiame ofšorų pasaulyje, bet ir su pagrindiniais sudėtingų ofšorinių schemų sudarymo principais, ofšorinių įmonių galimybėmis bei keliamomis problemomis, tendencijomis ir perspektyvomis.

P. David Ashton klausytojus pakvietė į trumpą kelionę po ofšorinių įmonių pasaulį, akcentuodamas kiekvienos jurisdikcijos privalumus ir trūkumus. P. D.Ashton savo pranešimu taip pat bandė sugriauti visuomenėje egzistuojančius mitus, kad ofšorinės įmonės įkūrimas reikalauja mažai išlaidų: „Mokesčių minimizavimo fronte situacija keičiasi. Vis didėja išorinio spaudimo įtaka. Kuriamos specialios organizacijos kovai su mažų mokesčių teritorijomis, tokios kaip OECD – Ekonominio bendradarbiavimo ir vystymosi organizacija bei kitos“.

Ofšorinės įmonės išgyvena paskutinį savo egzistavimo etapą?

Laimonas Marcinkevičius, advokato kontoros Juridicon advokatas, kartu teikiantis ILS Lietuva teisines paslaugas bei, konsultuojantis tarptautinio apmokestinimo bei užsienio įmonių įkūrimo bei valdymo klausimais nuo 1996 metų, savo pranešime pateikė teisinių ir praktinių patarimų dėl ofšorinių įmonių steigimo ir naudojimo mokesčių planavimui. Spauda mirga nuo publikacijų, kviečiančių steigti ofšorinę įmonę, o dienraščiai skelbia apie išplėstas mokesčių rojaus teritorijas, tačiau vis daugiau verslininkų susiduria su uždarytomis bankų sąskaitomis (aktuali situacija su Latvijos bankais), areštuotomis lėšomis arba netikėtu apmokestinimu. Siekiant atskleisti šių reiškinių priežastis ir jų išvengti, pranešime buvo apžvelgta teismų praktika, atkreiptas dėmesys į įstatymų leidėjo poziciją šiuo klausimu. Be to, daug dėmesio skirta teisės ir ekonomikos mokslininkų monografijose vis dažniau pasirodančioms idėjoms, jog ofšorinės įmonės pasiekė paskutinį savo egzistavimo etapą.

Terorizmo grėsmės šešėlyje

Šių dienų pasaulis yra išgąsdintas terorizmo pavojaus, štai kodėl lieka vis mažiau galimybių išsaugoti savo konfidencialumą ir išvengti asmens duomenų atskleidimo. Pradėjus aktyvius kovos veiksmus su terorizmu, padėtis pasikeitė ir ofšorų pasaulyje. Pavyzdžiui jau dabar tam tikrais atvejais JAV žinybos gali sužinoti mažų mokesčių šalyje įsteigtos įmonės savininko tapatybę, nors tai ir nėra labai paprasta. Lygiai taip pat stebimas ir atvirkštinis efektas: JAV žinybos ne tik turi priėjimą prie informacijos, kuri anksčiau buvo laikyta konfidencialia, bet ir operatyviai atsako dėl tokios informacijos suteikimo mokesčių administratoriui.

Kaip jau buvo užsiminta, šiais laikais prieš steigiant kompaniją mažų mokesčių šalyse turi būti atsakyta į daugybę klausimų, pateiktos banko rekomendacijos, pasų kopijos, o kartais net ir verslo planai turi būti pateikti, tam, kad būtų užkirstas kelias įvairioms nusikalstamoms veikoms, tokioms kaip pinigų plovimas. Ir pirmasis asmuo, kuris turėtų išsiaiškinti šiuos klausimus, yra teisės konsultantas arba įmonių paslaugų teikėjas. „Kuo anksčiau šie klausimai atsakomi, tuo mažiau nuostolių patiria įmonės savininkas. Pavyzdžiui, jei jau įkūrus įmonę paaiškėja, kad negalima atidaryti banko sąskaitos, įmonė tampa bevertė, nes pagrindiniai tikslai, kuriems ši įmonė buvo įkurta, nebegali būti pasiekti“ – sako p. L.Marcinkevičius.

Nebetiki mitais

Analogiškos pozicijos laikosi ir VMI. “VMI nebetiki mitais, kad Delavaro įmonė (JAV) gali suteikti beprocentę paskolą be jokio užstato Lietuvos įmonei arba, kad Lietuvos įmonei reikia pirkti iš Delavare veikiančios įmonės reklamos ar rinkos tyrimo paslaugas, už tai mokant šešiaženkles sumas“ – akcentuoja p. Daivis Zabulionis, VMI atstovas. Jis taip pat pastebi tendenciją, jog lietuviai verčiau renkasi steigti naujas įmones šalyse, kurios suteikia tam tikrų mokesčių planavimo galimybių ir nebesteigia įmonių šalyse, kurios įeina į finansų ministro patvirtintą „juodąjį sąrašą“. Pastarųjų atvejų praktikoje beveik nebepasitaiko.

„Ofšorinės įmonės teisėtumas prikluso nuo konkrečių panaudojimo tikslų. Be abejo jokių klausimų dėl teisėtumo nekyla, jei tokios ofšorinės įmonės tikslas yra nusikalstama veika. Kita vertus, nėra vienareikšmio atsakymo, jeigu įmonė yra įsteigta mokesčių planavimo tikslais, nes yra gana sudėtinga atskirti teisėtą mokesčių planavimą nuo mokesčių vengimo ar slėpimo. Kaip buvo akcentuota ankstesnėse Vakaro žinių konferencijose, tai vienas sunkiausių mokesčių srities klausimų, tiek mokesčių konsultantams, tiek ir mokesčių administratoriui ar mokestinius ginčus nagrinėjančioms institucijoms“ – sako p. L.Marcinkevičius.

Ar vis dar verta?

Apibendrinant visus konferencijos pranešimus, galima teigti, jog šiandieniniame verslo pasaulyje ofšorinę įmonę verta steigti ne tik turint konkrečius ir teisėtus tikslus, bet ir mokesčių minimizavimas neturi būti pagrindiniu ofšorinės schemos sukūrimo tikslu. Dėl savo sudėtingumo ir nuolatinio brangimo ofšorinės įmonės praranda savo pozicijas tarptautinėje prekyboje, tačiau vis dar išlieka patrauklios holdingo ir investavimo tikslais. Ir bet kuriuo atveju, kuriant ofšorinę įmonę yra būtina pasikonsultuoti su teisininku ar auditoriumi bei turėti patikimą, kvalifikuotą ir integruotą tarptautinių įmonių paslaugų teikėją.