Tampa galimas verslo atsiskaitymų grynaisiais ribojimas ir mokesčių apskaičiavimas pagal ankstesnio laikotarpio deklaracijos duomenis

Nuo 2013-01-01 d. įvedamas papildomas VMI informavimas apie sandorius grynaisiais pinigais, tampa galimas verslo atsiskaitymų grynaisiais ribojimas ir mokesčių apskaičiavimas pagal ankstesnio laikotarpio deklaracijos duomenis

2012-06-19 d. Lietuvos Respublikos Seimas priėmė mokesčių administravimo įstatymo (MAĮ) pakeitimo įstatymą, kuriuo nuo 2013-01-01 d. įsigalioja šios mokesčių sistemos naujovės, kuriomis siekiama sumažinti pajamų slėpimo, įsigyto turto pagrindimo fiktyviais pajamų gavimo šaltiniais ir mokesčių nemokėjimo rizikas, kurios kyla, kai atsiskaitoma grynaisiais pinigais bei laiku nepateikiant mokesčių deklaracijų:

1. Įvedama nuolatinio Lietuvos gyventojo pareiga informuoti VMI apie nenotarinius sandorius, pagal kuriuos jis per metus gauna daugiau nei 50 tūkst. Lt grynaisiais

Pagal MAĮ 42¹ straipsnį, nuolatinis Lietuvos gyventojas kartą per kalendorinius metus nustatyta tvarka privalės valstybinei mokesčių inspekcijai pateikti informaciją apie jo sudarytus sandorius, atitinkančius VISUS žemiau nurodytus kriterijus:

1) gyventojas pagal sudarytus sandorius gauna lėšų (įskaitant pasiskolintas) iš fizinių arba užsienio juridinių asmenų; IR

2) gyventojo per vienus kalendorinius metus grynaisiais pinigais gauta suma pagal vieną sandorį arba pagal keletą su tuo pačiu asmeniu sudarytų sandorių viršija penkiasdešimt tūkstančių litų; IR

3) sandoriai nėra notarinės formos; IR

4) pagal sandorius gaunamos pajamos nėra deklaruotos mokesčių administratoriui kitų mokesčių įstatymų nustatyta tvarka (pvz., teikiant metinę gyventojų pajamų deklaraciją).

Apibendrinant, nuolatinis Lietuvos gyventojas (fizinis asmuo), esantis Lietuvos mokesčių mokėtoju ir mokantis mokesčius Lietuvoje, privalės VMI deklaruoti tuos sandorius, kurie yra ar bus sudaryti su Lietuvos ar užsienio fiziniu arba su užsienio juridiniu asmenimi (-is) (subjekto kriterijus), jei pagal juos 2013 m. ar vėlesniais metais bus gauta daugiau nei 50 tūkst. litų grynaisiais iš to paties asmens per metus (grynųjų sumos kriterijus), jeigu sandoriai nenotariniai (formos kriterijus), ir jeigu gautos lėšos nebus deklaruotos VMI kitais pagrindais (VMI žinojimo kriterijus).

Taigi, jeigu, pvz., iš fizinio asmens grynaisiais per metus gauta 55 tūkst. Lt paskola ir paskolos sutartis tik rašytinės formos (jos pagal CK 6.871 str. visiškai pakanka sudaryti galiojančią paskolos sutartį), tokia paskolos sutartis turės būti deklaruota VMI. Tačiau jeigu analogiška sutartis būtų patvirtinta notariškai, apie ją VMI pranešti nereikės, kadangi ji neatitiks visų MAĮ nustatytų kriterijų (konkrečiai – neatitiks formos kriterijaus). VMI pranešti nereikės ir apie sandorius, sudarytus su Lietuvos juridiniais asmenims, taip pat tuos, pagal kuriuos per kalendorinius metus iš vieno asmens gaunama suma neviršija 50 tūkst. Lt grynaisiais.

Tuo atveju, jeigu mokesčių mokėtojas laiku nepateiks informacijos VMI apie sandorius, atitinkančius aukščiau minėtus kriterijus, tai gyventojas negalės tokiomis pajamomis pagrįsti savo turto įsigijimo ir pajamų gavimo. Realiai tai reiškia, kad VMI tokiu atveju mokestine prasme laikys, jog gyventojas gavo, pvz., ne paskolą, o kitų neapmokestintų pajamų, ir tokias pajamas apmokestins galiojančiu GPM, o taip pat priskaičiuos delspinigius ir skirs iki 50 proc. nesumokėto mokesčio dydžio baudą.

Jeigu mokesčių mokėtojas informaciją apie sandorius pateiks ar patikslins kai VMI jau bus pradėjusi mokestinį patikrinimą, VMI tokios informacijos nevertins ir pasekmės mokesčių mokėtojui bus tos pačios kaip ir informacijos nepateikimo atveju.

2. VMI įgyja teisę nurodyti mokesčių mokėtojui atsiskaityti tik negrynaisiais pinigais

Pagal MAĮ 104² straipsnį, siekdama sumažinti galimą pajamų neapskaitymo riziką, VMI turės teisę duoti nurodymą mokesčių mokėtojui (juridiniam asmeniui arba komercinę veiklą vykdančiam fiziniam asmeniui) laikinai (iki vienų metų) su juridiniais asmenimis ir komercinę veiklą vykdančiais fiziniais asmenimis atsiskaityti (išmokėti arba gauti pinigus) tik negrynaisiais pinigais.

Nurodymas atsiskaityti negrynaisiais pinigais galės būti duodamas tik šiais atvejais:

1) jeigu mokesčių mokėtojas arba mokesčių mokėtojo – juridinio asmens vadovas ar jo įgaliotas asmuo, buvo pripažintas kaltu arba jam buvo paskirta administracinė nuobauda dėl apgaulingo ar aplaidaus apskaitos tvarkymo, nusikalstamu būdu įgytų pinigų ar turto legalizavimo ir (ar) jo realizavimo, nelegalaus darbo, darbo užmokesčio mokėjimo tvarkos pažeidimo, buhalterinės piniginių lėšų ir materialinių vertybių apskaitos taisyklių pažeidimo, neteisingų duomenų apie pajamas, pelną ar turtą pateikimo ir teistumas neišnykęs ir nepanaikintas (nusikaltimo atveju) arba nuo tos dienos, kurią pasibaigia administracinės nuobaudos vykdymas (administracinio pažeidimo atveju), nėra praėję daugiau kaip vieni metai;

ARBA

2) jeigu patikrinimo, ar teisingai apskaičiuotas ir sumokėtas mokestis, metu, taip pat pavedimo dėl specialisto išvados teikimo vykdymo metu nustatoma mokesčių įstatymų pažeidimų IR yra pagrįsta rizika, kad mokesčių mokėtojas, atsiskaitydamas grynaisiais pinigais, gali slėpti pajamas ar kitaip vengti mokėti mokesčius.

Tikėtina, jog didžiojoje daugumoje mokestinio patikrinimo atvejų nurodymo atsiskaityti negrynaisiais pinigais skyrimas didele dalimi priklausys nuo VMI nuomonės, ar yra pagrįsta rizika, kad mokesčių mokėtojas, atsiskaitydamas grynaisiais pinigais, gali slėpti pajamas ar kitaip vengti mokėti mokesčius, o tai jau didelė subjektyvumo rizika.

Jeigu atsitiktų, kad VMI nurodymo atsiskaityti negrynaisiais pinigais neįmanoma įvykdyti dėl objektyvių priežasčių (pvz., bankrutuoja bankas, o atsiskaityti su partneriais būtina, nes kitaip gresia sutartinės baudos), mokesčių mokėtojas nedelsdamas privalės apie tai pranešti mokesčių administratoriui (rekomenduotina – raštu), nurodydamas konkrečius atsiskaitymo grynaisiais pinigais atvejus ir pateikdamas tai pagrindžiančius įrodymus.

Pagal šiuo metu galiojančius teisės aktus, mokesčių mokėtojui (ar jo vadovui, jeigu mokėtojas – juridinis asmuo), nevykdančiam VMI nurodymo atsiskaityti grynaisiais pinigais (kuris, manytina, turės būti rašytinis, ir turės būti įteiktas mokesčių mokėtojui vienu iš MAĮ 164 straipsnyje nustatytų būdų), grėstų bauda pagal ATPK 172⁽³⁾ straipsnį (Valstybinės mokesčių inspekcijos vadovų ir kitų pareigūnų nurodymų nevykdymas) – nuo 50 Lt iki 2000 Lt.

3. VMI įgyja teisę nustatyti mokestinę prievolę pagal paskutinę mokesčių mokėtojo VMI pateiktą mokesčio deklaraciją

Pagal MAĮ 104¹ straipsnį, jeigu mokesčių mokėtojas (tiek fizinis, tiek juridinis asmuo) mokesčio įstatymo nustatyta tvarka ir laiku nepateiks atitinkamo (t.y. bet kurio) mokesčio deklaracijos, VMI turės teisę taikyti naują nedeklaruoto mokesčio sumokėjimo užtikrinimo priemonę – savo sprendimu apskaičiuoti mokesčius pagal paskutinės prieš tai buvusio mokestinio laikotarpio mokesčių mokėtojo pateiktos to mokesčio deklaracijos, kurioje mokesčių mokėtojas deklaravo mokėtiną mokesčio sumą, duomenis. Tokiu atveju bus laikoma, kad mokesčio mokėtojas privalėjo atitinkamo dydžio mokesčių sumą sumokėti įprastais įstatymo nustatytais terminais.

Tačiau toks mokesčių apskaičiavimas pagal analogiją nepanaikins mokesčių mokėtojo pareigos ir teisės įstatymų nustatyta įprasta tvarka apskaičiuoti mokestį ir pateikti mokesčio deklaraciją. Mokesčių mokėtojui pateikus deklaraciją, mokesčių administratoriaus nustatyta mokestinė prievolė bus patikslinama pagal mokėtojo pateiktos mokesčio deklaracijos duomenis, ir mokesčių permoka (jeigu tokia būtų) galės būti grąžinama MAĮ nustatyta tvarka, atskaičius priskaičiuotus delspinigius ir baudas (jeigu būtų paskirtos).

Svarbu ir tai, kad mokesčių administratoriaus teisė paskaičiuoti mokestį pagal analogiją su ankstesniais metais niekaip neriboja mokesčių administratoriaus teisės atlikti to mokestinio laikotarpio mokestinį patikrinimą.

Mokesčių administratoriaus sprendimai dėl mokestinės prievolės nustatymo pagal analogiją su ankstesnio laikotarpio deklaracija galės būti skundžiami administraciniam teismui (MAĮ 146 str.).