Siekiant surinkti mokesčių apskaičiavimui ir mokėjimui reikiamą informaciją, Lietuvoje, kaip ir daugumoje kitų valstybių, įstatymai fiziniams asmenims nustato pareigą deklaruoti praėjusiais metais gautas pajamas. Lietuvoje iki gegužės 1 d. deklaruoti metines pajamas ir nuo jų sumokėti mokesčius privalo tiek nuolatiniai Lietuvos gyventojai (kaip tai suprantama pagal LR gyventojų pajamų mokesčio įstatymą), tiek nenuolatiniai gyventojai, Lietuvoje vykdantys individualią veiklą per nuolatinę bazę.
Be to, nuolatiniai Lietuvos gyventojai, einantys tam tikras įstatyme išvardintas pareigas[1], ir jų šeimos nariai, gyventojai, pageidaujantys gauti valstybės paramą ar aukojantys politinei kampanijai, nuolatinai Lietuvos gyventojai, sulaukę 18 metų, o taip pat ir užsieniečiai, įgiję teisę nuolat gyventi Lietuvoje, privalo deklaruoti nuosavybės teise Lietuvoje ir užsienyje jiems priklausantį turtą bei tiek banko sąskaitose, tiek grynaisiais, tiek Lietuvoje, tiek užsienyje turimas pinigines lėšas.
Nuo 2013 m. sausio 1 d. nuolatiniai Lietuvos gyventojai privalo mokesčių inspekcijai papildomai pateikti ir informaciją apie 2012 m. ir vėliau sudarytus nenotarinius sandorius (pvz., paskolos, vertybinių popierių pardavimo, reikalavimo perleidimo už atlyginimą sutartys ir pan.), pagal kuriuos iš fizinių ar užsienio juridinių asmenų grynaisiais pinigais gavo daugiau nei 50 000 Lt per metus, ir šios pajamos nebuvo uždeklaruotos metinėje pajamų mokesčio deklaracijoje arba pagal Lietuvos Respublikos viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymą.
Nuolat keičiantis mokestinei aplinkai ir didėjant valstybei pateiktinos informacijos apimčiai, savo turtą ir pajamas planuojančiam, o taip pat savo reputaciją saugančiam mokesčių mokėtojui tampa ypač svarbu pateikti reikiamą informaciją ne tik laiku, bet ir tinkama bei pakankama apimtimi, kadangi vėlesnis pajamų deklaravimas ar tikslinimas ne tik lems papildomai priskaičiuotus delspinigius (o pradėjus mokestinį patikrinimą – ir baudas) , tačiau gali apskritai nepasiekti savo tikslo. Pavyzdžiui, jeigu mokesčių mokėtojas deklaruoja turtą ar pajamas arba tikslina anksčiau pateiktas deklaracijas vykstant susijusiam mokestiniam patikrinimui ar kitam tyrimui, į pateiktąją ar patikslintą deklaraciją institucijos neatsižvelgia ir situaciją vertina taip, lyg toji deklaracija nebūtų pateikta. Be to, jeigu gyventojas laiku nedeklaruos turto ar nepateiks informacijos apie sandorius grynaisiais pinigais, tokiu turtu ar sandoriais ateityje negalės būti pagrindžiami kito turto įsigijimo ir pajamų gavimo šaltiniai.
Galiausiai, pajamų nedeklaravimas po priminimo ar siekiant išvengti reikšmingų mokečių sumų, arba ne visų pajamų ar žinomai neteisingų pajamų deklaravimas gali užtraukti ir baudžiamąją atsakomybę (LR BK 221 str. – deklaracijos, ataskaitos ar kito dokumento nepateikimas; 220 str. – neteisingų duomenų apie pajamas, pelną ar turtą pateikimas).
Kita vertus, per plačios apimties arba nesavalaikis (pavėluotas ar per ankstyvas) informacijos pateikimas mokesčių administratoriui taip pat gali lemti tiek papildomus tyrimo veiksmus mokesčių mokėtojo atžvilgiu (pavyzdžiui, mokestinio tyrimo ar patikrinimo pradėjimą, informacijos apie asmens galimą neteisėtą praturtėjimą pateikimą teisėsaugos institucijoms; LR BK 1891str.), tiek įnešti sumaišties į tyrimus ar patikrinimus, jau vykstančius to asmens ar su juo susijusių asmenų atžvilgiu.
[1] Pagal LR gyventojų turto deklaravimo įstatymo 2 str., turtą deklaruoja šie gyventojai
1) valstybės politikai ir jų šeimos nariai;
2) kandidatai į valstybės politikus ir jų šeimos nariai;
3) Europos Parlamento nariai, išrinkti nuo Lietuvos Respublikos (toliau – Europos Parlamento nariai), ir jų šeimos nariai;
4) kandidatai į Europos Parlamento narius, renkamus nuo Lietuvos Respublikos (toliau – kandidatai į Europos Parlamento narius), ir jų šeimos nariai;
5) valstybės tarnautojai ir jų šeimos nariai, antstoliai ir jų šeimos nariai, notarai ir jų šeimos nariai;
6) Lietuvos Respublikos teismų pirmininkai, teismų pirmininkų pavaduotojai, teismų skyrių pirmininkai, teisėjai ir jų šeimos nariai;
7) Nacionalinės teismų administracijos direktorius ir jo šeimos nariai;
8) Seimo kontrolieriai ir jų šeimos nariai;
9) valstybės kontrolierius, valstybės kontrolieriaus pavaduotojai ir jų šeimos nariai;
10) moterų ir vyrų lygių galimybių kontrolierius ir jo šeimos nariai;
11) vaiko teisių apsaugos kontrolierius ir jo šeimos nariai;
12) prokurorai ir jų šeimos nariai;
13) Lietuvos kariuomenės vadas, kariuomenės vado pavaduotojai ir jų šeimos nariai;
14) profesinės karo tarnybos karininkai ir jų šeimos nariai, žvalgybos pareigūnai ir jų šeimos nariai;
15) Lietuvos banko valdybos nariai ir jų šeimos nariai;
16) žurnalistų etikos inspektorius ir jo šeimos nariai;
17) Seimo, Seimo Pirmininko, Respublikos Prezidento ar Ministro Pirmininko paskirti institucijų ir įstaigų, finansuojamų iš valstybės biudžeto, vadovai bei pareigūnai ir jų šeimos nariai;
18) Seimo, Respublikos Prezidento, Vyriausybės, kitų pagal specialius įstatymus paskirtų valstybinių (nuolatinių) komisijų ir tarybų pirmininkai, jų pavaduotojai bei nariai ir jų šeimos nariai;
19) akcinių bendrovių, kurių akcininkė yra valstybė ar savivaldybė, vadovai ir jų šeimos nariai;
20) valstybės ir savivaldybės įmonių vadovai ir jų šeimos nariai;
21) viešųjų įstaigų, kurių steigėja ar dalininkė yra valstybė ar savivaldybė, vadovai ir jų šeimos nariai;
22) asociacijų, kurių steigėja yra valstybė ar savivaldybė, vadovai ir jų šeimos nariai;
23) valstybinių aukštųjų mokyklų vadovai ir jų šeimos nariai;
24) gyventojai, pageidaujantys gauti piniginę socialinę paramą, ir jų šeimos nariai;
25) gyventojai, pageidaujantys gauti valstybės garantuojamą teisinę pagalbą, kuriems pagal Lietuvos Respublikos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymą reikia deklaruoti turtą (įskaitant gautas pajamas);
26) šio Įstatymo 3 straipsnio 2 dalyje nurodytą turtą turintys sulaukę 18 metų nuolatiniai Lietuvos gyventojai, taip pat sulaukę 18 metų ir vyresni asmenys, Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ nustatyta tvarka įgiję teisę nuolat gyventi Lietuvoje;
27) asmenys, aukojantys savarankiškam politinės kampanijos dalyviui, ir jų šeimos nariai, išskyrus asmenis, kurių auka (aukų suma) vienam savarankiškam politinės kampanijos dalyviui per politinę kampaniją neviršija 40 litų;
28) gyventojai, pageidaujantys gauti valstybės paramą būstui įsigyti ar išsinuomoti pagal Valstybės paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti ir daugiabučiams namams atnaujinti (modernizuoti) įstatymą, ir jų šeimos nariai;
29) kredito įstaigų tarybų ir (ar) valdybų nariai, administracijų vadovai, administracijų vadovų pavaduotojai ir jų šeimos nariai;
30) viešosios informacijos rengėjo ir (ar) skleidėjo tarybų ir (ar) valdybų nariai, vadovai, jų pavaduotojai, vyriausieji redaktoriai, jų pavaduotojai, redaktoriai, jų pavaduotojai ir jų šeimos nariai;
31) valstybės ar savivaldybių įstaigų vadovai, jų pavaduotojai ir jų šeimos nariai;
32) valstybės ar savivaldybių įstaigų padalinių vadovai, jų pavaduotojai (taikoma struktūriniam padaliniui, nesančiam kitame struktūriniame padalinyje) ir jų šeimos nariai;
33) strateginę reikšmę nacionaliniam saugumui turinčių valstybės įmonių ir akcinių bendrovių bei nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių įmonių vadovų pavaduotojai ir jų šeimos nariai;
34) valstybės ar savivaldybių įmonių, kuriose valstybei ar savivaldybei priklausančios akcijos suteikia daugiau kaip 50 procentų balsų visuotiniame akcininkų susirinkime, vadovų pavaduotojai ir jų šeimos nariai;
35) Lietuvos Respublikos Vyriausybės siūlymu į pareigas priimti Europos Komisijos nariai, Audito Rūmų nariai, Europos Sąjungos Teisingumo Teismo ir Bendrojo Teismo nariai, Regionų komiteto nariai, Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nariai, teisminių ir kitokių tarptautinių institucijų pareigūnai ir jų šeimos nariai;
36) kandidatai į pareigas, nurodytas šio straipsnio 1 dalies 5–23 ir 29–35 punktuose.