Tarptautiniu lygiu atskleidžiama banko sąskaitų užsienyje paslaptis: kas turėtų susirūpinti labiausiai

Nuo 2017 m. nemaža dalis valstybių[1] pradės taikyti Standartus dėl keitimosi informacija apie finansines sąskaitas mokesčių tikslais.[2] Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijai (OECD), kuri inicijuoja automatinį keitimąsi duomenimis tarp valstybių, priklauso 34 narės. Lietuva nėra šios organizacijos narė, šiuo metu dar tik vyksta derybos dėl Lietuvos narystės. Labiau susirūpinti dėl mokesčių planavimo reikėtų švedams, norvegams, kadangi tarp Švedijos, Norvegijos ir populiariausių ofšorinių jurisdikcijų (Bahamų, Belizo, Kaimanų salų, Kipro ir kt.) yra pasirašytos ir dvišalės informacijos mainų sutartys (angl. Tax Information Exchange Agreement – TIEA).[3]

Advokato Laimono Marcinkevičiaus komentarus apie automatinį keitimąsi informacija skaitykite dienraštyje „Verslo žinios“, publikacijoje „Kaip ant delno sąskaitos ir savininkai“ (2015 m birželio 23 d. Nr. 95(4368), p. 16). Publikaciją taip pat galite rasti internete.

Pažymėtina, kad automatinis keitimasis informacija esmės bus paprastesnis nei vykdomas pagal dvišales sutartis, kadangi automatinio keitimosi metu duomenys bus siunčiami naudojantis vien tik informacinėmis sistemomis, todėl mokesčių administratoriui, kuris šią informaciją gaus, pakaks ją tik apdoroti. Manytina, kad šis apdorojimas nereikalaus ženkliai didesnių administravimo išteklių. Tuo tarpu, šiuo metu, kai viena valstybė siekia gauti  banko duomenis iš kitos valstybės (remdamasi dvišale Informacijos mainų sutartimi), procedūra ilgesnė, kadangi šiuo atveju mokesčių administratorius, prašydamas informacijos, privalo iš anksto pateikti pagrįstus įrodymus, jog ofšorinė sąskaita susijusi su sąskaita, kuri įregistruota mokesčių mokėtojo rezidavimo vietos valstybėje.

OECD parengti Standartai nustato finansinę informaciją, kuria bus keičiamasi: finansines įstaigas, kurios turės tai atlikti; šiame kontekste aktualias banko sąskaitų ir mokesčių mokėtojų rūšis; taip pat bendrąsias patikrinimo procedūras, kurių privalės laikytis finansinės institucijos.[4] Pažymėtina, jog vykstant automatiniam keitimuisi bus reguliariai perduodami duomenys apie finansines sąskaitas, įskaitant duomenis apie balansus, palūkanas, dividendus, pajamas, gautas iš finansinio turto pardavimo, taip pat apimant informaciją apie fizinių ir juridinių asmenų (įskaitant trestus ir fondus) sąskaitas. Kartu atkreiptinas dėmesys, jog nors numatytame sąraše nėra įtraukta informacija apie naudos gavėjus (angl. beneficial owners), tačiau tokia informacija gali būti perduodama tam tikrais atvejais, jeigu bus nustatyta, jog banko sąskaitos užsienyje savininkas – juridinis asmuo. Automatinio keitimosi informacija standartai nurodo, jog tokiu atveju, po tyrimo, bus išsiaiškinamas šios įmonės kontroliuojantis asmuo ar asmenys, kurie įeina į perduodamos informacijos sąrašą (angl. reportable person), ir kitai šaliai bus perduodamas šio asmens ar asmenų vardas, adresas, gimimo data ir gimimo vieta.[5]

Labiausiai reikėtų susirūpinti turintiems banko sąskaitas jurisdikcijose, kuriose nuo 2017 m. įsigalios automatinis keitimasis duomenimis (tokiose kaip, Bermudai, Kaimanų salos, Kipras, Britų Mergelių salos, iš viso – 55 pasaulio šalyse), vėliau ir tose, kuriose ši priemonė įsigalios nuo 2018 m. (Šveicarija, Belizas, Hongkongas, Bahamai bei dar 30 šalių). Pažymėtina, kad 2017 metais bus teikiama informacija apie finansinių sąskaitų būklę 2016 metais, o 2018 metais – atitinkamai už 2017 metus.

Tuo tarpu Panama, Bahreinas bei dar kelios šalys kol kas neskelbia datos, nuo kada pradės taikyti šias informacijos keitimosi priemones.

Verslo subjektai, planuojantys savo mokesčius, turėtų reaguoti ir ieškoti alternatyvių sprendimų. Kita vertus, lietuviams kol kas mokesčių planavimo galimybių lieka kiek daugiau nei tų šalių, kurios jau priklauso OECD bei taiko dvišales Informacijos mainų sutartis, rezidentams, pvz.,  švedams, norvegams.

Kalbant apie praktines šių priemonių taikymo pasekmes, manytina, jog Valstybinė mokesčių inspekcija (toliau – VMI) Lietuvos mokesčių mokėtojų asmeninėms sąskaitoms valstybėse, kurios prisijungs prie Automatinio keitimosi standartų, atitinkamai taikys Mokesčių administravimo įstatymo (MAĮ) bei Gyventojų pajamų mokesčio (GPM) įstatymo nuostatas. Visų pirma, mokesčių administratorius nustatinės, ar sąskaitos užsienyje savininkas fizinis asmuo, ar juridinis asmuo. Jeigu bus nustatyta, jog sąskaita asmeninė, VMI patikrins, ar asmuo įvykdė pareigą šią sąskaitą deklaruoti, jeigu neįvykdė – nustatys pinigų kilmę, priskaičiuos mokėtinus mokesčius, delspinigius ir baudas.

Tuo atveju, jeigu banko sąskaitos savininkė bus įmonė, o sąskaita įregistruota tikslinėje teritorija[6], kuri keisis informacija su Lietuva, nustačius įmonės savininką (naudos gavėją), į tikslinėje teritorijoje esančias banko sąskaitas gauti pinigai gali būti pripažinti pozityviosiomis pajamomis, kurias Lietuvos nuolatinis gyventojas gauna per kontroliuojamą vienetą, ir šios pajamos bus apmokestinamos pagal GPM tvarką.

Primename, kad JURIDICON jau anksčiau rašė apie Europos Sąjungos (toliau – ES) sprendimą įsteigti viešai prieinamus registrus, kuriuose bus kaupiami duomenys apie galutinius naudos gavėjus (straipsnį lietuvių kalba galite rasti čia[7]). 2015 gegužės 20 d. Europos Parlamentas ir Taryba galutinai patvirtino ketvirtąją Pinigų plovimo prevencijos direktyvą, kuri būtent ir numato pareigą valstybėms narėms kaupti duomenis apie naudos gavėjus.

ES kontekste jau 2003 m. pradėta iniciatyva keistis informacija apie finansinius duomenis, priėmus Direktyvą 2003/48/EB dėl palūkanų, gautų iš taupymo pajamų, apmokestinimo.[8] Šios direktyvos pagrindinis tikslas – pasiekti, kad taupymo pajamos kaip palūkanų mokėjimai, kurie mokami vienoje valstybėje narėje faktiškiesiems savininkams (angl. beneficial owners), kurie yra fiziniai asmenys, kitos valstybės narės rezidentai, būtų veiksmingai apmokestinami pagal pastarosios valstybės narės įstatymus.[9] Taip pat atkreiptinas dėmesys, jog ši direktyva taikoma palūkanoms, kurias moka mokėjimų tarpininkas, įsisteigęs teritorijoje, kuriai taikoma Europos Bendrijos Steigimo Sutartis pagal jos 299 straipsnį. Be to, direktyvos 9 straipsnio 2 dalis nustato, kad informacijos perdavimas pagal šią direktyvą yra automatinis ir vyksta mažiausiai kartą per metus, per 6 mėnesius nuo mokėjimų tarpininko valstybės narės mokestinių metų pabaigos, ir jis apima visus tais metais atliktus palūkanų mokėjimus.

Vėliau priimta Direktyva 2011/16/ES dėl administracinio bendradarbiavimo apmokestinimo srityje.[10] Šiuo metu parengta šią direktyvą keičianti Direktyva 2014/107/ES dėl privalomo automatinio keitimosi informacija apmokestinimo srityje, kuri įsigalios 2016 m. sausio 1 d.[11] Pagal naujosios direktyvos 25 straipsnį, valstybių finansinės institucijos, perduodančios šią informaciją, bus laikomos duomenų valdytojomis Direktyvos 95/46/EB kontekste (daugiau apie asmens duomenų apsaugą skaitykite čia[12]). Pagal Direktyvos 2014/107/ES 8 straipsnį valstybės narės keičiasi automatiškai apie šias asmenų pajamas ir kapitalą, gautus kitoje valstybėje narėje:

1. su darbo santykiais susijusias pajamas;

2. direktoriaus tantjemą ir atlyginimą;

3. gyvybės draudimo produktus, kuriems netaikomi ES teisės aktai dėl keitimosi informacija ir kitos panašios priemonės;

4. pensijas;

5. nekilnojamojo turto turėjimą ir pajamas iš jo.

Pažymėtina, kad automatinis apsikeitimas apie gyventojų pajamas Europos Sąjungos erdvėje pradedamas taikyti 2017 m.

Apibendrinus visa, kas aukščiau išdėstyta, galima daryti išvadą, kad artimiausiu metu verslininkai patirs vis didesnius privatumo ribojimus finansinėje srityje tiek ES, tiek tarptautiniu lygiu. Manytina, jog kuo toliau, tuo tokių ribojimų tik daugės. Banko sąskaitų užsienyje paslaptis atskleidžiama vis platesniu mastu. Kita vertus, tam tikrų mokesčių planavimo galimybių išlieka. Pavyzdžiui, galima nuspręsti įmonės, kuri registruotos teritorijoje, netaikančiai Standartų dėl keitimosi finansine informacija, vardu atidaryti banko sąskaitą vienoje iš jurisdikcijų, kurioje šie Standartai taip pat nebus taikomi, arba jie bus taikomi vėliau negu daugumoje susitarimą pasirašiusių jurisdikcijų. Bet kuriuo atveju, siekiant išvengti neigiamų mokestinių pasekmių, prieš priimant sprendimus aptariamoje srityje, visada rekomenduotina pasikonsultuoti su mokesčių konsultantu.

---