VMI turi pakankamai priemonių išaiškinti naivius mokesčių slėpimo atvejus

Vytautas V. Žeimantas,

2011 m. kovo 30 d. „Verslo žinios“ Nr. 61,  rubrika „Bendrovės finansai“, 15 p.

Valstybinė mokesčių inspekcija (VMI) tikrina tokius asmenis, kurių turtas neatitinka pajamų. Dažniausiai rizika patekti į mokesčių inspekcijos akiratį kyla tuomet, kai asmuo įsigyja nekilnojamojo turto, brangesnį automobilį ar mokesčių administratorių pasiekia kita informacija iš Lietuvos ar užsienio institucijų ir ji prieštarauja turimai inspekcijos informacijai.

 VMI turi pakankamai priemonių išaiškinti naivius mokesčių slėpimo atvejus. Artūras Klerauskas, Valstybinės mokesčių inspekcijos (VMI) viršininko pavaduotojas, teigia, kad Centrinis mokesčių administratorius pavedė apskričių valstybinėms mokesčių inspekcijoms tikrinti gyventojus, kurių turimas (valdomas) visų rūšių turtas neatitinka gautų bei mokesčių įstatymų nustatyta tvarka apmokestintų pajamų.

Taip pat daugiau dėmesio sulaukia valstybės tarnautojai ir asmenys, siejami su kontrabanda. VMI šiems segmentams šiemet taiko 23 komunikavimo, stebėsenos, pagalbos ir kontrolės priemones. Jos padeda nustatyti šias rizikas:

1. Tikrojo veiklos turinio slėpimas įregistravus individualią veiklą, siekiant taikyti mažesnį mokesčio tarifą;
2. Gyventojų vengimas registruoti individualią veiklą arba įsigyti verslo liudijimą;
3. Vengimas apskaityti ir deklaruoti individualios veiklos pajamas ir mokėti mokesčius (įskaitant vengimą mokėti PVM);
4. Vengimas deklaruoti visas pajamas ir mokėti mokesčius (vertybiniai popieriai, realios sandorių vertės slėpimas, dovanojimo sandoriai ir pan.)

2010 m. gyventojų mokestinių patikrinimų metu 60% apskaičiuotų sumų sudaro mokesčių vengimo ir slėpimo atvejai. Dažniausiai gyventojai, norėdami pagrįsti neteisėtų būdu gautas pajamas, sudaro turto perleidimo sandorius. Juose įrašoma kaina neatitinka turto rinkos vertės.

Gyventojai sudarinėja sandorius su įmonėmis, esančiomis lengvatinių mokesčių zonose pagal tų įmonių išduotus įgaliojimus. Neretai toks asmuo ir įmonė lengvatinių mokesčių zonoje yra susiję asmenys, o sandoriai sudaromi ne rinkos kaina. Pasitaiko, kai siekdamas padidinti parduodamo turto įsigijimo vertę ir gauti mokestinę naudą fizinis asmuo sudaro dovanojimo sandorius su giminėmis.

Randa ir užsienyje

Klerauskas pažymi, kad iš užsienio šalių mokesčių administratorių VMI gauna informaciją apie Lietuvos  piliečių užsienio šalyse gaunamą darbo užmokestį, dividendus, honorarus, autorinius atlyginimus, kapitalo prieaugio pajamas. Taip pat gaunama informacija apie palūkanas, kurias Lietuvos piliečiai gauna už savo užsienyje laikomas santaupas. VMI bendradarbiauja su užsienio valstybėmis nustatant ir gaunant informaciją apie Lietuvos piliečių ten įsigytą nekilnojamąjį turtą.

„Mokesčių administratoriaus pareigūnas, turėdamas pradinę informaciją apie asmens sąsajas su kuria nors valstybe, pavyzdžiui, apie sąskaitą užsienio banke, gali tos šalies institucijų paprašyti informacijos apie to asmens nekilnojamąjį turtą ar pinigines lėšas toje šalyje“, – kaip veikia kontroliuojančios institucijos, pasakoja p. Klerauskas.

VMI turi pakankamai priemonių išaiškinti naivius mokesčių slėpimo atvejus. Gaunamos informacijos turinys priklauso nuo kiekvienos šalies galimybių: registrų, informacinių duomenų bazių, teisinio reglamentavimo.

Vertina ir išlaidas

Mokesčių administratorius vertina visą turimą informaciją apie tikrinamo asmens ir jo šeimos pajamas bei išlaidas.

„Tarkime, ne visas asmens darbo užmokestis galėtų būti laikomas pajamų šaltiniu įsigyjant 1 mln. vertės namą, o tik ta dalis, kuri lieka atėmus vartojimo išlaidas“, – teigia p. Klerauskas.

Vartojimo išlaidos gali būti nustatomos pagal paties gyventojo pateiktą paaiškinimą arba pagal mokesčių administratoriaus surinktą informaciją iš kitų šaltinių: mokesčiai už komunalines paslaugas,  išlaidos vaikų studijoms,  atsiskaitymai už įsigyjamas prekes, jei asmuo moka mokėjimo kortelėmis, ir pan. Vartojimo išlaidos gali būti nustatytos ir pagal Statistikos departamento skelbiamas vidutines namų ūkių pajamas ir išlaidas.

***

Komentaras

Ingrida Steponavičienė, advokatų kontoros Marcinkevičius, Čaikovski ir partneriai JURIDICON advokatė:

„Praktikoje tikimybė papulti į VMI domėjimosi lauką padidėja tuomet, kai VMI gauna duomenų iš Lietuvos registrų, gyventojų deklaracijų ar užsienio institucijų. Pavyzdžiui, apie įsigytą nekilnojamąjį turtą, apie mokesčius, sumokėtus nuo užsienyje gautų dividendų ar pan. Paprastai tyrimas pradedamas tuomet, kai VMI turimi duomenys prieštarauja vieni kitiems, prasilenkia su ekonomine logika.

Europos valstybių mokesčių administratoriai pastaruoju metu aktyviau keičiasi informacija, Lietuvos VMI gebėjimai laimėti mokestinius ginčus taip pat išaugo, todėl tikimybė, kad VMI pastebės nesumokėtus mokesčius ir mokesčių mokėtojas turės sumokėti ne tik juos, bet ir papildomai priskaičiuotus delspinigius bei baudas, didėja.

Jeigu turtas įsigytas Lietuvoje, VMI turi daugiau galimybių įvertinti tokio sandorio mokestines rizikas. Jeigu asmuo įsigyja turto per užsienio įmonę, galimybė įrodyti, kad tikrasis turto savininkas yra Lietuvos gyventojas, priklauso nuo daugelio aplinkybių. Neretai tai įrodyti gana sunku arba iš viso neįmanoma.

Iš užsienio mokesčių administratoriaus Lietuvos VMI turi galimybę gauti informaciją pagal tarp institucijų pasirašytas keitimosi informacija sutartis. Pavyzdžiui, tokios sutartys yra sudarytos su Lenkija, Latvija, Estija, Danija, Ukraina, Olandija, Suomija, Švedija ir pan.

Su ES valstybių mokesčių administratoriais Lietuvos VMI tam tikra informacija keičiasi ir automatizuotu būdu, be išankstinio prašymo. Automatizuotu būdu keičiamasi ta informacija, kurią mokesčių administratorius renka nuolat. Todėl jeigu kitos ES valstybės mokesčių administratorius turi informacijos apie fizinio asmens turtą, tokią informaciją Lietuvos VMI gali gauti ir be atskiro prašymo.

Norėčiau atkreipti dėmesį į tai, kad nuo 2015 m. sausio 1 d. ES valstybių narių mokesčių administratoriai turės periodiškai keistis jų turima informacija apie mokestinių prievolių vykdymą: mokesčių mokėtojų darbo užmokestį, pensijas, nekilnojamąjį turtą ir pan. Dar daugiau, nuo 2017 m. planuojama automatiškai keistis informacija ir apie gautus dividendus, autorinius atlyginimus. Taigi galimybių „susekti“ kitose ES valstybėse įsigytą nekilnojamąjį turtą yra ir dabar, o nuo 2015 m. jos dar labiau padidės.

Nors, mano žiniomis, šiandien ES nėra vieningos nekilnojamojo turto duomenų bazės, tačiau Airija, Austrija, Olandija, Švedija ir Lietuva priklauso Europos nekilnojamojo turto informacinei tarnybai (EULIS). Dar 15 valstybių – Belgija, Čekija, UK, Estija, Suomija, Islandija, Italija, Latvija, Šiaurės Airija, Norvegija, Škotija, Serbija, Slovakija, Slovėnija, Ispanija – yra pradėjusios prisijungimo prie EULIS procedūras. EULIS tarnyba suteikia prieigą prie minėtų šalių teikiamos oficialios informacijos apie žemę ir kitą nekilnojamąjį turtą.

Iš ne EULIS narių oficialių registrų Lietuvos VMI gali gauti informaciją pagal toje valstybėje nustatytas sąlygas. Kaip minėjau, jeigu konkrečią informaciją turi užsienio valstybės mokesčių administratorius, su kuriuo yra pasirašyta keitimosi informacija sutartis, tai ją Lietuvos VMI taip pat gali gauti ir iš to mokesčių administratoriaus.“