Šantažo įrankis – bankrotas

Istorija apie skolų išieškotojus prasideda nuo paprasto įmonių bendradarbiavimo. Viena prekybos mediena verslu užsiimanti įmonė pasisamdė kitą įmonę, kad ši iškirstų mišką, jį ištrauktų iki kelio bei parengtų išvežimui. Deja, pasamdyta įmonė darbo iki galo neatliko, teisindamasi tai blogomis oro sąlygomis, tai gendančia technika, nors vis žadėjo sugrįžti ir užbaigti pradėtus darbus. Nors tarp įmonių nebuvo jokio susitarimo dėl atsiskaitymo iki darbų užbaigimo, užsakovas vis dėlto atliko porą įmokų už nebaigtus darbus.

Kaip DELFI pasakojo įmonę atstovaujantis Advokatų kontoros Juridicon advokatas, visgi savo įsipareigojimų neįvykdžiusi įmonė pasijuto, kad jai advokato klientas yra skolingas.

„Nors viskas buvo taip, kad dalis iškirstų medžių, kurie nebuvo sutvarkyti per rudenį ir žiemą sugedo. Klientas patyrė nuostolių. Kadangi darbai buvo jau pradėti daryti, bet nebaigti, buvo sunku surasti, kas sutiktų juos užbaigti. Teko brangiau mokėti, kad darbai būtų baigti“, – teigė jis.

Tačiau tuo prekybos mediena verslu užsiimančios įmonės vargai nesibaigė. Įsitikinusi, kad už darbus nebuvo iki galo sumokėta ir kad ji turi reikalauti pinigų, nors nėra užbaigusi vykdytų darbų, pasamdyta įmonė kreipėsi į skolų išieškotoją įmonę „Skolų departamentas“. Pasirašius standartinę reikalavimo teisės perleidimo sutartį buvo nurodyta, kad advokato kliento skola – 14 387,7 Lt.

Priskaičiavo delspinigius

Perėmusi skolą įmonė „Skolų departamentas“ kitą dieną išsiuntė standartinės formos raštą advokato klientui, kuriame buvo užsimenama apie bankroto bylos iškėlimą, jei skola nebus apmokėta. Tačiau advokato akį patraukė ir kita detalė – skola jau buvo nurodyta 16 182,52 Lt. Šalia buvo paminėta, kad priskaičiuota 500 Lt skolos administravimo išlaidų ir 1294,89 Lt delspinigių.

„Tarp mano kliento ir darbų rangovo jokios rašytinės sutarties nebuvo. Pagal Civilinį kodeksą susitarimas dėl netesybų turi būti rašytinis, kurį turi būti pasirašiusios abi šalys. Tik abi šalys savo rašytiniu susitarimu gali sutarti, kad delspinigiai bus taikomi ir kokio dydžio jie bus skaičiuojami. Tačiau šiuo atveju jokios rašytinės sutarties ar susitarimo nebuvo, apie delspinigius neužsimenama ir rangovo išrašytose PVM sąskaitose faktūrose. Taigi šiuo atveju nėra nei datos, nei kitų faktų, nuo kada būtų galima skaičiuoti delspinigius“, – aiškino advokatas.

Juridicon advokatui teko ilgai bendrauti telefonu su skolų išieškotojo atstovais ir tų pokalbių metu jiems buvo aiškiai ir argumentuotai nurodyta, kad jų keliami reikalavimai yra visiškai nepagrįsti ir neteisėti.

Pasak advokato, buvo susitarta, kad skolų išieškotojas priims sprendimą ir paskambins advokatui kitą dieną, kadangi buvo būtina skubiai nuspręsti su klientu, ar teks rašyti atsiliepimą į ieškinį.

Advokatas įtaria, kad skolų išieškotojas bando įbauginti skolų galimus turėtojus sumokėti skolą. Jei ne, bus iškelta bankroto byla, o tuomet problemų bus tik daugiau.

„Kreipimasis dėl bankroto iškėlimo turėtų būti išskirtinis atvejis. Normaliu atveju yra kreipiamasi į teismą dėl skolos priteisimo, kai tikras ar tariamas skolininkas skolą ginčija, – teigė teisininkas. – O čia gąsdinimai labai konkretūs: nesumokėjus per penkias darbo dienos visos reikalaujamos sumos, bus kreipiamasi į teisėsaugos institucijas, tarp jų baudžiamojo proceso tvarka, taip pat bus kreipiamasi į teismus dėl bankroto bylos klientui iškėlimo“, – kalbėjo teisininkas.

Klausimų dėl skolų išieškotojų veiklos kilo teisininkui ir pamačius, kad už standartinio ieškinio parengimą įmonei „Skolų išieškojimas” neva sumokėta 1000 Lt suma ir „Skolų departamentas“ reikalauja šią sumą priteisti iš advokato kliento, nors Civilinio proceso kodeksas aiškiai nustato, kad galima prašyti priteisti faktiškai patirtas išlaidas advokato ar advokato padėjėjo pagalbai apmokėti už ieškinio ar kitokio procesinio dokumento parengimą, konsultacijas ir atstovavimą teismo posėdžiuose.

Advokatas įtaria, kad „Skolų išieškojimas“ ir „Skolų departamentas“ yra susijusios ir nepagrįstu būdu išauginami skolos administravimo kaštai.

Įmonės piktnaudžiavimas bankroto bylos iškėlimo teisėmis buvo užfiksuotas ir teisme. Pavyzdžiui, Lietuvos apeliacinis teismas 2013 m. sausio 17d. nutarė „Skolų departamento” vadovui skirti 3 tūkst. Lt baudą už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis.

Negąsdina, bet primena apie pasekmes

DELFI susisiekus su „Skolų departamento“ direktoriumi Jonu Petraičiu Petrausku, šis teigė, kad skolininkams siunčiami raštai su minima bankroto bylos iškėlimo galimybe yra tik perspėjimas apie pasekmes, jei nėra atsiskaitoma už skolą. bankrotas

„Vykdydami skolos išieškojimą privalome pagal Civilinį kodeksą išsiųsti pranešimą. Dažnai skolininkai atsisako mokėti ar nepriima pranešimų. Stengiamės pateikti visą informaciją vienu pranešimu, t.y. nurodydami ir informaciją apie galima teisines pasekmes. Kaip pavyzdžiai – skolininkai teikia padirbtus banko pavedimo mokėjimo dokumentus (baudžiamoji atsakomybė), skolininkai vengia prisiimti pranešimus ir bendrauti su kreditoriumi. Taip skolininkas turi didelį įsiskolinimą „Sodrai“, taip pat tik 1-2 darbuotojus ar staigų darbuotojų kiekio mažėjimą – bankroto procedūros“, – aiškino skolų išieškojimu užsiimančios įmonės vadovas.

Pasiteiravus, ar „Skolų departamento“ ir „Skolų išieškojimo“ įmonės nesusijusios J. Petraitis Petrauskas atsakė: „Abiejų įmonių akcininkai ir vadovai yra skirtingi. „Skolų išieškojimas“ teikia teisines konsultacijas „Skolų departamentui“.

Tiesa, Registrų centro duomenimis, „Skolų išieškojimo“ vienintelis akcininkas ir vadovas yra Simonas Tamulionis, kuris iki praėjusių metų rugpjūčio mėnesio buvo „Skolų departamento“ akcininkas. Taip pat mažiau nei metus, nuo 2011 m. spalio iki 2012 m. rugsėjo, buvo šios bendrovės direktorius.

Per dvejus savo veiklos metus įmonė spėjo jau pakeisti keturis direktorius.

Galvoja apie blogiausią variantą

Pasiteiravus apie įmonės kainodaros ir delspinigių skaičiavimo ypatumus, J. Petraitis Petrauskas teigė, kad siunčiant skolininkui pranešimą visada nusiteikiama pesimistiškiausiam variantui.

„Kadangi mūsų statistiniai duomenys rodo, kad dažnais skolininkas vengia mokėti ar priimti dokumentus, darbas su skolininku būna ilgai trunkantis ir ne visada privedantis prie teigiamų rezultatų. Turime numatę įkainius, kuriuos siųsdami galvojame apie blogiausią“, – aiškino jis.

Pasak skolų išieškojimo įmonės vadovo, delspinigiai skaičiuojami tik pagal teismo nutartis.

„Skolų departamento“ atstovo teigimu, šiuo metu įmonė turi 900 teisminių ginčų. Per paskutinius dvejus metus buvo pateikta apie 70 bankroto pareiškimų. Iš jų apie 20-30 proc. buvo atmesta.

„Tačiau pusė iš šių įmonių po pusės metų bankrotus išsikėlė pačios sau. Turime pastebėti, kad skolininkai tyčia pateikia teismams senus ar net melagingus dokumentus ir taip išvengia bankroto procedūrų, matyt, siekdami paslėpti buhalterijos problemas“, – pridėjo įmonės vadovas.

Šis puslapis atspausdintas iš DELFI interneto vartų.

Adresas http://verslas.delfi.lt/archive/article.php?id=63207636

Ugnė Karaliūnaitė,

www.DELFI.lt