Mokesčių nusikaltimai lenkia narkotikų verslą

Eglė Markevičienė, © Verslo žinios, 2002

PVM pasisavinimo schemos, į kurias įtariamųjų vieton pastaruoju metu įtrauktos ir gerą vardą turinčios bendrovės, tampa sudėtingesnės, o piktnaudžiavimo atvejų gausėja. Todėl kovą su grobstytojais būtina stiprinti, tvirtina pareigūnai, vos prieš kelias savaites sudrebinę visuomenę pranešimais per žiniasklaidą, kad kai kurių įmonių svarbiems asmenims teko išmėginti ir tardymo izoliatoriaus baldų patogumus. Tiesa, ikiteisminių tyrimų duomenys yra neskelbtini ir į žiniasklaidos puslapius neturėjo pakliūti nei įtariamų verslininkų pavardės, nei įmonių pavadinimai.

Pranešimai apie PVM grobstytojų demaskavimą pasipylė lyg iš gausybės rago, o PVM grobstymas, pasak Vytauto Barkausko, generalinio prokuroro pavaduotojo, tapo „bemaž masiniu reiškiniu“.
„Keli šimtai atvejų Lietuvos mastu yra tikrai labai daug“, – VŽ tvirtina prokuroras.
Pasak Generalinės prokuratūros, pernai buvo pradėti rinkti duomenys 199 ikiteisminiams tyrimams dėl galimo PVM grobstymo, buvo pradėti 59 ikiteisminiai tyrimai, teismui buvo perduotos 49 bylos, 81 fiziniam ir 35 juridiniams asmenims pateikti kaltinimai iš viso dėl 4,621 mln. Lt PVM pasisavinimo.

Nauji herojai
Demaskuotų PVM grobstymo atvejų būta ir anksčiau, tačiau pastaraisiais metais ryškėja naujos tendencijos: su mokestiniais nusikaltimais siejamos ne menkai žinomos įmonės ar nusikalstamo pasaulio atstovai, o didelės bendrovės, užsitarnavusios pagarbą visuomenėje ir nuolat investuojančios į savo įvaizdį: skaičiuojančios šimtamilijonines apyvartas, sumokėjusios valstybei milijonus litų mokesčių, vykdžiusios milijoninės vertės valstybės įstaigų užsakymus.
Tiesa, oficialiuose pranešimuose šių įmonių pavadinimų ar jų vadovų vardų rasti nepavyktų. Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos (FNTT) vasario 2 d. pranešime spaudai apsiribota lakoniška informacija apie Vilniuje veikusios PVM grobstytojų nusikalstamos grupuotės demaskavimą, ikiteisminio tyrimo metu sulaikytus 30 asmenų, kuriems pareikšti įtarimai sukčiavimu. Iš jų du nusikalstamos veiklos organizatorius ir du nusikalstamos veiklos bendrininkus teismas leidęs suimti.
„Pirminiais tyrimo duomenimis nustatyta, kad įtariamieji imitavo realiai nevykusius sandorius dėl neva parduotų prekių ar atliktų įvairių reklamos, kompiuterinių paslaugų suteikimo ir suklastotas trisdešimties veikiančių bendrovių PVM sąskaitas faktūras įtraukė į savo buhalterinę apskaitą. Šių sandorių pagrindu į priedangos įmonių bankų sąskaitas buvo pervesta daugiau nei 6 mln. Lt, juos išgryninus, apgaule išvengta didelės vertės turtinės prievolės ir įgytas didelės vertės svetimas turtas – daugiau nei 1 mln. Lt į valstybės biudžetą mokėtino PVM“, – rašoma FNTT pranešime spaudai.
Žiniasklaidoje netruko atsirasti gausesnių ikiteisminių tyrimų detalių. Visuomenė sužinojo, kad įtarimai mokesčių grobstymu pareikšti „Sonex“ grupės antrinės įmonės „Sonex identifikaciniai duomenys“ direktoriui Vitoldui Vidžiūnui, bendrovės „Audito ekspertai“ savininkui Zbignevui Ravluševičiui, „Elsis biuro sistemos“ vadovui. Buvo paminėta tai, kad Arūnas Bartusevičius, „Sonex“ vadovas ir įkūrėjas, sulaikymo metu esą staiga dingo iš Lietuvos ir išvyko į Keniją. Įtarimai pareikšti ir Evaldui Drąsučiui, informacinių technologijų bendrovės „Sintagma“ generaliniam direktoriui, kuriam, beje, nepavyko išvengti nakvynės areštinėje.
Pastaruosius įvykius pareigūnai, o ir įmonių vadovai komentuoja itin šykščiai. Pareigūnai aiškina to daryti negalį dėl Baudžiamojo proceso kodekse esančio draudimo viešinti ikiteisminio tyrimo medžiagą be prokuroro leidimo. „Prokurorų tokio leidimo neprašyta, o ir poreikio tam nebuvo“, – VŽ informuoja p. Barkauskas.
„Duomenų atskleidimas užtraukia sankcijas, todėl FNTT pareigūnai kiekvieną rengiamą pranešimą spaudai labai kruopščiai derina, apgalvoja kiekvieną detalę. Nekaltumo prezumpcija yra nekaltumo prezumpcija, visada stengiamės jos nepažeisti. Oficiali mūsų pozicija yra ta, kurią matome pranešimuose. Negaliu pasakyti nieko daugiau“, – VŽ kalba ir Igoris Kržečkovskis, FNTT patarėjas.
Ponas Drąsutis VŽ taip pat sako negalįs komentuoti nemalonios istorijos, nes tyrimas tebevyksta.
„Išvis nesu su tuo susijęs, įtarimai pareikšti ne man, o vienos mūsų grupės įmonės vadovui. Gal jis ir padarė ką nors negero, to nežinau. Šio klausimo nesureikšminame, suma, apie kurią kalbama, nėra labai didelė, ji nesiekia 100 tūkst. Lt“, – panašiai VŽ kalbėjo ir p. Bartusevičius.
Jo nuomone, teoriškai kiekviena bendrovė gali būti susieta su PVM grobstymu, nes negali turėti šimtaprocentinių garantijų, kad kita įmonė, kuriai pagal sąskaitą sumokami pinigai už paslaugas ar darbus, tikrai sumokės PVM valstybei.
„Taip galima užpulti kone visas Lietuvos įmones“, – pažymi „Sonex“ vadovas.

Nežinomi keliai
Taip ir lieka neaišku, kaip į žiniasklaidą pateko, pareigūnų teigimu, neturėję ten atsidurti duomenys.
„Sunku pasakyti, kas paviešino tuos duomenis, iš prokuratūros jie neišplaukė. Žurnalistai turi savų kelių, juk procesas nėra labai įslaptintas“, – svarsto generalinio prokuroro pavaduotojas.
Ponas Barkauskas sutinka, kad ikiteisminiai duomenys neturi tapti viešai prieinami.
„Gali paaiškėti, kad verslininkas ar įmonė yra nekalti ar jų kaltė ne tokia rimta, kaip buvo įtariama. Suprantame, kad įmonės brangina reputaciją, o duomenų atskleidimas gali pasitarnauti konkurentams. Todėl prokuratūra ir susilaiko nuo pavardžių, įmonių pavadinimų skelbimo iki nebus priimtas galutinis sprendimas“, – tvirtina p. Barkauskas.
Ponas Kržečkovskis sako taip pat nežinąs, kaip spaudoje galėjo atsirasti žinia apie įtariamus įmonių vadovus.
„FNTT yra pirminėje tyrimo grandyje, ji negali priimti sprendimų be prokuratūros, teismų. Tai ilgas procesas su daug dalyvių, todėl sunku pasakyti, kurioje šio proceso grandyje praslydo informacija“, – svarsto FNTT atstovas.
Advokatai neteisina nesąžiningų verslininkų, tačiau pažymi, kad dėl informacijos paviešinimo įmonės beveik visada sulaukia neigiamų pasekmių.
„Nedera viešinti tyrimo informacijos, kol teismas neįrodo įmonės ar jos vadovo kaltės. Žvelgiant iš teisinės pusės, tai daryti galima, jei leidžia prokuroras. Žvelgiant iš verslo pozicijų, tai nėra gerai, nes kenkia įmonės reputacijai, jos bendravimui su bankais, klientais, partneriais“, – sako Laimonas Marcinkevičius, advokatų kontoros „Marcinkevičius, Čaikovski ir partneriai JURIDICON“ vadovaujantysis advokatas.

Norėjo grynųjų
Prokurorai pripažįsta, kad į vis dažniau aptinkamas PVM grobstymo grandines įsipainiojusios legaliai veikiančios įmonės paprastai neturi tikslo grobti PVM, tačiau tai nuo atsakomybės jų neatleidžia.
„Direktoriai dažniausiai nori „susiorganizuoti“ nelegalių grynųjų pinigų, o žala valstybei dėl pasisavinto PVM tampa papildoma neišvengiama pasekme. Mat dokumentai dėl fiktyvių sandorių įtraukiami į įmonės apskaitą, dėl to automatiškai mažėja pelno mokestis ir užskaitomas PVM. Bet pagal įstatymus, kai turtas yra užvaldomas apgaule, sukčiaujant, reikia atsakyti už vieną ir už kitą“, – paaiškina p. Barkauskas.
Kęstučiui Švirinui, advokatų kontoros „Nordia Baublys & partners“ vadovaujančiajam partneriui, taip pat neatrodo, kad šiuo atveju bendrovių vadovai siekė grobti PVM.
„Minimos žinomos bendrovės, turinčios didelę apyvartą, uždirbančios nemažai pelno. Šios įmonės per savo veiklos metus valstybei sumokėjo milijonus PVM, kitų mokesčių, jau vien tai kelia abejonių, ar siekta apvogti biudžetą“, – svarsto advokatas.
Jis mano, kad vadovai greičiausiai buvo ne PVM grobstymo schemų dalyviai, o įrankiai, kuriais pasinaudojo schemų autoriai.
„Nebent būtų įrodymų, kad direktoriai buvo susitarę dėl PVM vagystės“, – sako p. Švirinas

Reikėjo kyšiams?
Kam bendrovių vadovams galėjo prireikti „nelegalių grynųjų“, galima tik spėlioti, patys jie apie tai nesileidžia į šnekas.
Tačiau spauda mini, esą per apklausas vienos IT bendrovės vadovas pareigūnams atvirai teigęs, kad juodi pinigai buvo reikalingi norint sumokėti kyšius viešuosius konkursus rengiantiems valdininkams. Esą be kyšių konkursų laimėti neįmanoma, o nelaimėdama konkursų bendrovė negali išsilaikyti rinkoje.
VŽ ne kartą teko girdėti neoficialius verslininkų nusiskundimus, kad pastaraisiais metais valdininkų ir politinių partijų godumas vis labiau siaurina viešųjų konkursų, kuriuos galima laimėti be kyšių, ratą. Žinoma, tai nemažina kyšius dalijusių verslininkų kaltės. Verslininkai dėl to patenka į teisingumo mėsmalę, o apie valdininkų, reikalaujančių kyšių už sėkmę konkurse, demaskavimą tenka išgirsti gerokai rečiau.

Direktorius – dar ne įmonė
Pasak p. Švirino, tyrimo organai, nagrinėdami PVM grobstymo bylas, turėtų aiškiau atskirti ir tai, kas piktnaudžiavo – įmonė ar jos vadovas, ir automatiškai netaikyti kaltinimų įmonei.
„Dabar viešai sakoma, kad viena ar kita įmonė apvogė valstybę. Tačiau nemažai atvejų, kai direktorius pirmiausia siekė apvogti savo įmonę, o automatiškai teisiamas ne vien direktorius, bet ir įmonė. Paprastai kaltinimai būna identiški. Manau, kad tyrėjai turėtų labiau įsigilinti, kaip veikė įmonė, kaip ji mokėjo mokesčius, kokių tikslų siekė, ir tik tada griebtis kaltinimų“, – kalba advokatas.
Anot jo, įmonės patraukimas baudžiamojon atsakomybėn arba duomenų apie jos atžvilgiu vykdomą ikiteisminį tyrimą atskleidimas gali verslui turėti rimtų neigiamų pasekmių.
„Patraukta baudžiamojon atsakomybėn įmonė nebetenka teisės dalyvauti viešuosiuose konkursuose, sumažėja jos potencialas užsakovų akyse. Ji nebegali gauti dalies svarbių sandorių, o valstybė netenka jos mokamų mokesčių“, – aiškina p. Švirinas

Virusas plinta
Nepaisant advokatų pažerto žiupsnelio kritikos, akivaizdu, kad pareigūnų pastangos išaiškinti ir nubausti mokesčių grobstytojus yra sveikintinos, nes tokių nusikaltimų skaičius nepaliaujamai auga ne tik Lietuvoje, bet ir ES bei kitose šalyse ir skaudžia kerta per šalių biudžetus.
Pasak p. Kržečkovskio, tiksliai suskaičiuoti, kiek žalos valstybių biudžetams padaro ekonominiai nusikaltimai, neįmanoma, tačiau analitikai mini, kad sumos gali siekti šimtus milijardų eurų.
„Jungtinių Tautų pranešime minima, kad pasaulyje sukasi apie 2 trilijonai USD juodosios ekonomikos pinigų, iš jų apie 520 mlrd. USD tenka ekonominiams nusikaltimams, nustūmusiems į antrą vietą tradicinį nusikaltėlių „verslą“ – prekybą narkotikais“, – apie naujas pasaulines tendencijas kalba FNTT atstovas.
ES skaičiuoja, kad visoje Bendrijos erdvėje mokesčių grobstytojai per metus pasisavina apie 200 mlrd. EUR, o tai 2–2,5% ES bendrojo vidaus produkto. Iš jų apie 60 mlrd. EUR gali sudaryti nesumokėtas PVM. Vertinama, kad vien Vokietijoje pasisavinama apie 15 mlrd. EUR į biudžetą turėjusio patekti PVM.
Lietuvoje nėra įvertinimo, kiek šalies biudžetas praranda dėl PVM grobstytojų veiklos, tačiau, FNTT atstovo žodžiais, žala gali siekti šimtus milijonų litų.

Trys pagrindinės schemos
Pono Kržečkovskio teigimu, Lietuvoje nusikaltėliai taiko tris pagrindines PVM grobstymo schemas, nors iš esmės jos visą laiką keičiasi, yra nusikaltėlių tobulinamos.
„Užsienio kolegos vartoja specialų terminą – PVM mutacija. Tai gana tiksliai atspindi realią padėtį, nes šis grobstymas yra tarsi ekonomikos virusas, iki galo jo sunaikinti nepavyksta, nes jis nuolat keičiasi ir ekonomikai gydyti reikia ieškoti vis naujo vaisto“, – palygina jis.
1998–1999 m. Lietuvoje PVM dažniausiai buvo grobstomas imituojant brangių prekių išvežimą į užsienį, nors per sienas buvo gabenami menkaverčiai daiktai ar oras.
„Mūsų PVM sukčiavimo tėvas yra šiaulietis Aleksandras Songaila, šiuo metu jis teisiamas. Pagal jo schemą buvo siekiama į užsienio valstybę išvežti kuo daugiau daiktų, kurie būdavo deklaruojami kaip brangios prekės. Išvežant vidaus rinkoje įsigytas prekes taikomas nulinis PVM tarifas, pateikę eksporto dokumentus grobstytojai turėjo teisę atgauti 18% PVM“, – aiškina p. Kržečkovskis.
„Įdomu tai, kad labai panaši schema neseniai išlindo Didžiojoje Britanijoje. Ten plačiai nuskambėjo byla, kur nusikaltėliai per sieną vežiojo tuščius automobilvežius, nors deklaravo vežantys mobiliuosius telefonus“, – pasakoja jis.
2002–2003 m. ypač išpopuliarėjo kita grobstymo schema, kai buvo siekiama legalizuoti rinkoje nelegaliai įgytas prekes naudojant suklastotus dokumentus apie tariamai teisėtą jų įsigijimą. Vėliau tokios prekės būdavo parduodamos legaliai veikiančioms įmonės.
„Tarkime, nusikaltėlių įmonė A išrašo suklastotus dokumentus dėl kontrabanda įvežtos medienos įmonei B, B ją parduoda įmonei C ir taip toliau, kol galų gale medieną su visiškai tvarkingais dokumentais nuperka legali didelė gamykla. Jos sumokėti pinigai keliauja atgal per visą įmonių grandinę, kol pasiekia įmonę A, o šios vadovas pasiima pinigus kortele iš bankomato ir dingsta kaip į vandenį. PVM taip niekas ir nesumoka“, – pasakoja p. Kržečkovskis.
Anot jo, pastaruoju metu populiariausia trečioji – vadinamoji prekybos oru schema, kai naudojant suklastotus dokumentus imituojamas prekių ar paslaugų įsigijimas iš šalies teritorijoje veikiančių įmonių.
„Oficialiai veikianti bendrovė, norinti nemokėti pelno mokesčio, „sutaupyti“ mokėtiną PVM, turėti neapskaitytų pinigų, iš kurių mokėtų atlyginimus vokeliuose, paprastai susiduria su nusikaltėlių įmone, kuri pasiūlo išrašyti jai dokumentus dėl neva atliktų darbų. Paprastai pasirenkami darbai, kurie neišsiskirtų nuo įprastos bendrovės veiklos, tarkime, patalpų remontas ar programinės įrangos įsigijimas. Darbai realiai neatliekami, paslaugos nesuteikiamos, o įmonių grandinės gale kas nors pinigus išgrynina ir jais pasidalija“, – dėsto FNTT atstovas.
Pasak jo, daugiausia prekiaujama „orinėmis“ reklamos, IT, rinkos tyrimo, konsultavimo, transportavimo paslaugomis, kurių vertę rinkoje nėra lengva nustatyti.