Apie lengvatinių mokesčių valstybių viliones, Snorą ir šalies perspektyvą

Šiandienos Verslo žiniose publikuojamas straipsnis “Egzotiškų kraštų traukai pasiduoda ir bankai, ir biržos bendrovės”.

Veikla per lengvatinių mokesčių (ofšorines) valstybes viliojo ne tik „Snorą“ – Lietuvos bankuose tūkstančiai sąskaitų, atidarytų bendrovių ar asmenų iš tokių valstybių kaip Panama ar Didžiosios Britanijos Mergelių Salos, lengvatinių mokesčių zonose registruotų įmonių yra net tarp Vilniaus biržos bendrovių akcininkų. Įmones registruojantys tarpininkai pažymi, kad Lietuvos verslo susidomėjimas tokiomis erdvėmis didėja.

Oficialios statistikos, kiek Lietuvos įmonių turi įsteigusios antrines įmones lengvatinių mokesčių valstybėse arba kiek tokių bendrovių yra tarp jų akcininkų, nėra.  Nei Registrų centras, nei kitos institucijos tokių duomenų nerenka ir neteikia.

Artimiausią ryšį su šiomis bendrovėmis “palaiko” Muitinės departamentas, tačiau ir jis teigia informacijos apie sandorius su šiose zonose registruotomis įmonėmis nerenkantis.

Remiantis Statistikos departamento duomenimis, iš neapmokestinamosios prekybos zonomis garsėjančių šalių (neskaitant JAV ir priklausančių ES) Lietuva aktyviausiai prekiauja su Honkongu, Panama, Mauricijumi ir Belizu.

Nors statistikos stokojama, tokias bendroves padedantys steigti tarpininkai pažymi, kad Lietuvos įmonių susidomėjimas veikla per lengvatinių mokesčių valstybes didėja.

„Pastaruoju metu jaučiamas itin didelis Lietuvos verslo susidomėjimas įmonių steigimu lengvatinių mokesčių teritorijose. Žinoma, tarptautinės skaidrinimosi tendencijos ir vietinio mokesčio administratoriaus veiklos kryptys daro savo įtaką, tačiau verslas visada yra dviem žingsniais priekyje ir visada randa išeitį“, – sako Laimonas Marcinkevičius, advokatų kontoros „Juridicon“ advokatas.

Pasak jo, įsteigti tokią bendrovę gali kainuoti nuo 100 iki 100.000 USD, brangiausiai atsieina samdyti tarptautinius verslo ir mokesčių konsultantus. Taip pat nuo kelių šimtų iki kelių tūkstančių USD kasmet kainuoja tokios bendrovės „palaikymas“.

„Pigiausias variantas – tokią įmonę įsigyti internetu, tačiau tuomet įmonė įsigyjama be jokių garantijų, aptarnavimo, su visa rizika“, – sako p. Marcinkevičius.

Priduriant, reikia pastebėti, kad tokios kaip Snoro situacijos, yra puikus lakmusas ne tik ofšorinės struktūros patikimumo, naudos ir kaštų santykio patikrinimui. Šalies ekonominės bei užsienio investicijų perspektyvos išvandymui taip pat. Nuo Snoro situacijos nukentėjo labai daug užsienio investuotojų. Ir nė vienas iš kalbintų, deja, nebenori savo verslo sieti su Lietuva. O tai sudaro realią grėsmę Lietuvai išnykti iš užsienio investuotojų žemėlapio mažiausiai 10 metų.