Kiek ilgai išliks neatskleistas įmonės galutinis naudos gavėjas?

Neseniai buvo skelbiama apie Europos Parlamento priimtą kovos su pinigų plovimu direktyvą, papildytą naujomis nuostatomis dėl viešų registrų, kuriuose būtų kaupiama informacija apie įmonių naudos gavėjus (angl. beneficial owner) sukūrimo Europos Sąjungos valstybėse narėse. Jungtinė Karalystė paskelbė, kad bus pirmoji, kuri pradės veiksmus direktyvos nuostatų realiam įgyvendinimui. Naudos gavėjų informacijos atskleidimui pritaria ne tik Europos Sąjungai priklausančios šalys, bet ir Ukraina, Norvegija. Tuo tarpu, Jungtinėse Amerikos Valstijose (toliau –JAV) vis dar nėra aiškaus požiūrio naudos gavėjų duomenų atskleidimo klausimu.

Jungtinė Karalystė nukelia naudos gavėjų registro veikimo pradžią

2015 m. rugpjūčio 25 d. Jungtinės Karalystės Verslo, inovacijų ir įgūdžių departamentas pranešė, kad naujasis reikalavimas įmonėms sukurti registrą apie „žmones, turinčius išimtinę kontrolę“ buvo nukeltas nuo 2016 m. sausio iki 2016 m. balandžio mėn. Reikalavimas pateikti informaciją Įmonių Rūmams nukeltas nuo 2016 m. balandžio 6 d. iki 2016 m. birželio 30 d.

Planas apie žmonių, vykdančių išimtinę kontrolę, registro (oficialus terminas „naudos gavėjų registras“) sukūrimą buvo paskelbtas 2013 m. Buvo padaryti pakeitimai Smulkaus verslo, įmonių ir įdarbinimo įstatyme, kuris sulaukė monarcho pritarimo 2015 m. kovo 26 d.

Įstatymo tikslas – padidinti skaidrumą informaciją apie tuos asmenis, kurie turi ir kontroliuoja Jungtinės Karalystės įmones, srityje bei aptikti ir skirti sankcijas tiems, kurie naudoja Jungtinės Karalystės įmones, kad palengvintų neteisėtas veikas. Viena iš skaidrumo didinimo priemonių – viešai prieinamo registro apie asmenis, turinčius išimtinę įmonės kontroliavimo teisę, sukūrimas.

Draudimas skirti įmonėje korporacinį direktorių (kada įmonės vadovu yra kita įmonė) taip pat buvo nukeltas 12 mėnesių iki 2016 m. spalio mėn. Įmonės, kurios turi korporacinius direktorius turi imtis veiksmų, t. y., arba paaiškinti, kaip jos atitinka išimtis, arba pranešti registrui, kad asmuo nustojo eiti direktoriaus pareigas.

Ukrainoje baigiasi naudos gavėjų duomenų pateikimo terminas

2014 m. lapkričio 25 d. Ukrainoje įsigaliojo įstatymas Dėl Ukrainos įstatymų, susijusių su galutinių juridinių asmenų ir valstybės pareigūnų naudos gavėjų identifikacijos, kuris nustatė pareigą juridiniams asmenims, įregistruotiems iki to laiko, kai įsigaliojo šis įstatymas, pateikti valstybės registrui duomenis apie jų galutinius naudos gavėjus (kontroliuojančius asmenis) per 6 mėnesius nuo įstatymo įsigaliojimo. Galutinė tokios informacijos data buvo nustatyta 2015 m. kovo 25 d.

Tačiau 2015 m. gegužės 21 d. Ukrainos Aukščiausioji Rada priėmė įstatymą, pakeičiantį anksčiau minėtąjį, kuriuo prailgino periodą, per kurį juridiniams asmenims leidžiama perduoti informaciją apie naudos gavėjus, dar 4 mėnesiais, t. y. iki 2015 m. rugsėjo 25 d. Taigi nustatytas terminas jau baigiasi.

Pažymėtina, kad religinėms organizacijoms, valstybinėms įmonėms, komunalinių paslaugų įmonėms, juridiniams asmenims, kurie yra išimtinai valdomi fizinių asmenų, jei galutiniai naudos gavėjai yra tie patys asmenys, kaip ir juridinio asmens dalyviai, nėra taikomas šis reikalavimas dėl privalomo duomenų atskleidimo.[1]

Norvegijos požiūris

2015 m. birželio 5 d. Norvegijos Parlamentas vieningai balsavo už viešo įmonių registro sukūrimą, prisijungdama prie šalių, kurios pradeda kovą su anoniminėmis įmonėmis, taip didindamos verslo skaidrumą.

Reikalavimas įmonėms, kad jų galutinis naudos gavėjas (fizinis asmuo) būtų viešai atskleistas centriniame registre, laikomas „auksine taisykle“ kovojant su „platforminėmis“ įmonėmis, skirtomis pinigų plovimui.

Norvegija nuolat nurodoma kaip skaidriausių ir antikorupcinių valstybių pavyzdys, be to, Norvegija buvo viena iš pirmųjų valstybių, kuri pardėjo veiksmus, kad būtų pažaboti nelegalūs finansiniai srautai.

Sukurdama viešą registrą, Norvegija prisijungs prie Danijos ir Jungtinės Karalystės (pirmosios šalies dar 2013 m. spalį paskelbusios apie viešo registro, kuriame kaupiama informacija apie naudos gavėjus, įsteigimą).

Situacija Jungtinėse Amerikos Valstijose

Kita vertus, JAV situacija kiek kitokia. JAV teigiamai vertino pastarųjų metų tarptautinius susitarimus nukreiptus prieš anonimines įmones, tačiau ji atsiliko nuo kitų valstybių, nes iš esmės nesiėmė jokių ryžtingų priemonių. JAV Iždo departamento Finansinių nusikaltimų tyrimo tinklo 2014 m. rugsėjį pasiūlytas akto projektas vis dar nėra pabaigtas ir jį vis dar reikia tobulinti, kad juo remiantis, būtų galima surinkti tinkamą informaciją apie naudos gavėjus. Spragos, esančios galiojančiose pinigų plovimo prevencijos taisyklėse, turėtų būti užpildytos tam, kad, pvz., nekilnojamojo turto verslo profesionalai geriau pažintų savo klientus.

Dar daugiau, JAV kongresui dar kartą nepavyko netgi balsuoti dėl Įsisteigimo skaidrumo ir pagalbos teisėsaugai akto projekto, kuris būtų įpareigojęs kiekvieną valstiją rinkti informaciją apie visų jos teritorijoje įsteigtų įmonių naudos gavėjus ir padaryti tokius duomenis prieinamus teisėsaugos institucijoms (bet nebūtinai visuomenei). Trumpai tariant, kol pasaulis juda į priekį, stabdydamas piktnaudžiavimą naudojant anonimines įmones, nominalius akcininkus, analitikų teigimu, JAV vis dar išlieka viena iš šalių, kuriose lengviausia plauti nusikalstamu būdu gautas pajamas.[2]

Daugiau apie naudos gavėjus bei viešųjų registrų sukūrimo iniciatyvą skaitykite čia.[3]

_________________________

[1] Deadline for Disclosure of Ultimate Beneficial Owners to Expire on 25 September 2015.

[2]Haggerty, S. Norway Latest Country to Adopt Public Registry of Beneficial Ownership. 2015-06-15. 

[3]Valstybės raginamos kaupti informaciją apie įmonių naudos gavėjus oficialiuose registruose. 2015-05-03, Juridicon.