Lietuvos investicijų kryptys ir priežastys

“Verslas palankesnės mokesčių terpės ieško visada, o tam tikrų šalių populiarumą tarp ieškančių, kur perkelti įmones, lietuvių lemia tokie kriterijai kaip mokesčių reguliavimas, lengvatos, dvigubo apmokestinimo išvengimo sutarčių kiekis, aiškina Laimonas Marcinkevičius, advokatų kontoros „Marcinkevičius, Čaikovski ir partneriai JURIDICON“ vadovaujantis partneris leidinio „Ekonomika.lt“ 2013-04-08d. publikacijoje “Lietuvos investicijų atostogos užsienyje“. „Pavyzdžiui, Nyderlandai, Danija yra tarp 10 pasaulio šalių, turinčių daugiausia dvigubo apmokestinimo išvengimo sutarčių“, – sako advokatas. Ekonominio nuosmukio metu dažnai išryškėja kontroliuojančiųjų įmonių steigimo tendencija, nes padidėja politinis spaudimas – pradedama ieškoti būdų, kaip apmokestinti daugiau. „Vien jau tokie ketinimai gali paskatinti investicijų judėjimą į kitas jurisdikcijas. Verslui svarbu ne tik maži mokesčiai, bet ir pastovumas“, – sako L. Marcinkevičius.

Lietuvių investicijų kryptys

Įmonių steigimas užsienyje priklauso nuo investuotojų poreikių bei lūkesčių, tačiau, vis dėlto, galima išskirti tam tikras tendencijas. Investuojant į ES sąjungos šalis populiariausiomis išlieka tokios šalys, kaip Estija, Latvija, Nyderlandai, Danija, Kipras ar Malta. Tačiau kai vienų populiarumas kyla, kitų gali sumažėti, tam įtakos gali turėti visokie veiksniai: tiek teisiniai, tiek ekonominiai, tiek politiniai. Todėl, vargu ar galima teigti, jog investicijų srautai į šias šalis nuolat didėja arba išlieka pastovūs. Be to, šiuo metu Europos Sąjunga negali garantuoti stabilumo, dauguma pietinių narių susidūrė su itin dideliais sunkumais, euro likimas neaiškus, o tai, kas pastarosiomis dienomis įvyko Kipro bankiniame sektoriuje, gali lemti, jog kai kurios investicijos gali persikelti ir į kitas šalis. Tai yra nebūtinai migruoti būtent iš Kipro ir tik į kitas jau minėtas ES nares, tačiau pasirinkti ir kitas pasaulyje populiarias jurisdikcijas investavimui. Pavyzdžiui, į tokius finansų centrus, kaip Singapūras, Honkongas bei Jungtiniai Arabų Emyratai arba Šveicariją, Austriją. Nors kol kas šios jurisdikcijos ir galėtų užtikrinti didesnį stabilumą ir konfidencialumą, tačiau visos jos investuotojams kainuotų žymiai brangiau. Dėl to, vargu ar artimoje ateityje lietuviai galės sau leisti aktyviai investuoti šiose šalyse.

Tai lemiančios priežastys

Kaip jau buvo minėta, priežasčių gali būti įvairių. Universalių investuotojų nebūna, todėl tai, kas tinka vienam, gali netenkinti kito. Jurisdikcijos pasirinkimą investicijoms gali nulemti labai daug ir įvairių aplinkybių, todėl kiekvienu atveju svarbu įvertinti alternatyvių investicijų užsienio šalyse privalumus ir trūkumus, mokestinį reglamentavimą ir mokesčių lengvatas, identifikuoti mokestinius skirtumus, įvertinti ES reglamentavimo suteikiamus pranašumus bei dvigubo apmokestinimo išvengimo sutarčių tinklą. Tačiau būtent šie kriterijai dažniausiai ir paskatina pasirinkti jau minėtas jurisdikcijas, nes dažnai jos pasiūlo žymiai palankesnes sąlygas verslui nei kitos šalys.

Pavyzdžiui, Nyderlandai, Danija yra tarp 10 pasaulio šalių turinčių daugiausia dvigubo apmokestinimo išvengimo sutarčių. Malta ir Kipras turi taip pat nemažą tokių sutarčių tinklą, o Latvija ir Estija panašų skaičių kaip ir Lietuva. Be to, svarbu įvertinti ir konkrečių jurisdikcijų sudarytas sutartis, kadangi pasirinktų partnerių sąrašas gali itin skirtis. Pavyzdžiui, Malta yra sudariusi mokesčių sutartį su Meno sala, kai tuo tarpu Lietuvoje tokia teritorija apskirtai laikoma tiksline, yra įtraukta į finansų ministro sąrašą, o pajamoms gautoms iš jos Lietuvoje taikomos specialios apmokestinimo taisyklės. Taip pat galima paminėti, jog šiose sutartyse šalys gali būti skirtingai pasiskirsčiusiomis teise apmokestinti vienas ar kitas pajamas, būti nustačiusios skirtingus mokesčių tarifus. Konkrečioje situacijoje įvertinus privalumus ir trūkumus galima galvoti apie kitus aspektus. Pavyzdžiui, Nyderlandai populiaresni nei Danija, nes juose daugiau lengvatų ir išimčių nacionalinėje teisėje, skirtingi duomenų viešumo apie investuotoją reikalavimai, bet, lyginant su Kipru ar Latvija, šios jurisdikcijos ženkliai brangesnės.

Ne mažiau svarbu ir tai, kad ES direktyvomis yra suvienodintas bei panaikintas dividendų, palūkanų ir autorinių atlyginimų išmokėjimas į kitas nares, todėl tai irgi skatina investuoti į ES valstybės. Tačiau renkantis tarp jų taip pat apstu įvairių ypatybių. Pavyzdžiui, gali būti svarbus akcijų išlaikymo laikotarpis ar jų kiekis. Nyderlandai holdingo tikslais nenumatę reikalavimo išlaikyti dukterinės įmonės akcijas tam tikrą laikotarpį, kai gaunami dividendai, svarbu, kad motininė bendrovė turėtų bent 10% akcijų. Nacionalinėje teisėje gali būti numatyta ir daug ypatybių. Estija yra patraukli, nes pelno apmokestinimo momentas nukeltas į jo paskirstymą akcininkams, o jį reinvestuojant nekyla mokestinės prievolės. Maltoje efektyvus pelno mokesčio tarifas siekia tik 5%, tačiau pirmiausia reikia sumokėti net 35% pelno mokestį, o skirtumas grąžinamas tik vėliau. Čia kyla klausimas: kas gali garantuoti, kad toks reglamentavimas vieną dieną nebus staiga pakeistas, ar susidūrus su sunkumais nebus atsisakyta skirtumą grąžinti? Latvija holdingų tikslais taip priėmė įvairius teisės aktų pakeitimus, kurie leis sukurti įvairias investavimo schemas, kurios padės susimažinti mokestinę naštą, todėl tikėtina, kad ateityje dalis investicijų bus perkeltos ten.

Žinoma įvairių skirtumų ir privalumų galima rasti ir daugiau, svarbu viską racionaliai įvertinti ir žiūrėti kūrybiškai. Kvalifikuotos mokesčių konsultacijos taip pat ne pro šalį.

Skaitykite “Ekonomika” publikaciją čia…