Europoje – mokesčių amnestijų paradas

Per pastaruosius kelerius metus per Europą nuvilnijo mokesčių amnestijų banga. Tokia galimybe papildyti iždą ir sumažinti šešėlinę ekonomiką gali pasinaudoti ir Lietuva.

Jungtinėse Amerikos Valstijų vidaus pajamų tarnybos paskelbta mokesčių amnestija turėjo baigtis 2009 m. rugsėjo pabaigoje, tačiau dėl didelio norinčiųjų ją pasinaudoti skaičiaus terminas buvo pratęstas.
Susidomėjimą mokesčių amnestijomis už Atlanto ir Europoje (žr. lentelę) paaiškina kelios aplinkybės. Didėja tarptautinės bendruomenės spaudimas mažų mokesčių teritorijoms. Kyla grėsmė, kad anksčiau ar vėliau mokesčių administratoriams taps prieinama informacija apie tikruosius tokiose zonose ir užsienio bankuose laikomų pinigų savininkus. Po JAV vidaus pajamų tarnybos spaudimo vienas didžiausių Šveicarijos bankų sutiko JAV pateikti duomenis apie keleto tūkstančių amerikiečių banko sąskaitas. Didėjanti grėsmė, kad informacija bus atskleista, skatina pasinaudoti mokesčių amnestija, todėl valstybės gali tikėtis didelių pajamų į valstybės biudžetą ir to, kad nemaža dalis kapitalo sugrįš į šalį.
Sėkmingų amnestijos pavyzdžių netrūksta. Pavyzdžiui, 2001 m. ir 2003 m. mokesčių amnestijos metu į Italiją sugrįžo apie 46 mlrd. EUR, valstybės biudžetą papildė 2,1 mlrd. EUR. Sėkmingos mokesčių amnestijos buvo ir Kipre bei Olandijoje.

Argumentai už
Trumpuoju laikotarpiu dėl amnestijos padidėja biudžeto pajamos. Susiaurėja asmenų, kuriuos reikia tikrinti, sąrašas, sumažėja mokesčių administravimo išlaidos. Sumažėja ir šešėlinė ekonomika, todėl galima tikėtis, kad biudžeto pajamos augs ir ilguoju laikotarpiu. Kapitalas grįžta į valstybės biudžetą. Po amnestijos nepavyzdingi mokesčių mokėtojai galėtų legaliai naudotis praėjusių laikotarpių pajamomis. Tokiu būdu verslas gautų šiuo metu ypač reikalingą finansinę injekciją iš finansų centruose sukauptų lėšų.
Kad amnestija būtų sėkminga, privalu garantuoti, kad ateityje mokesčių bazė nebus perskaičiuojama ir asmuo nebus patrauktas baudžiamojon atsakomybėn už mokesčių vengimą.
Valstybės nėra linkusios lengva ranka dalinti minėtas garantijas netgi mokesčių amnestijų metu. Pavyzdžiui, 2009 m. JAV mokesčių amnestija besinaudojantys asmenys atleidžiami nuo baudžiamosios atsakomybės, tačiau turi pateikti informaciją apie deklaruojamų lėšų šaltinius.
Šiuo metu besitęsiančios amnestijos Didžiojoje Britanijoje dalyviams nesuteikiamas imunitetas nuo baudžiamojo persekiojimo. Tačiau šios šalies mokesčių tarnyba teigia, kad atskleidusiems visas neapmokestintas pajamas ir sumokėjusiems mokesčius tikimybė nukentėti dėl baudžiamosios atsakomybės labai maža.
Jeigu Lietuvos pozicija būtų panaši į Didžiosios Britanijos, amnestija mūsų šalyje greičiausiai visiškai nepasiteisintų. Lietuvos teisės aktai leidžia tikrinti ir tirti beveik be pabaigos, todėl vargu ar kas ryžtųsi užsimauti kilpą ant kaklo vien tik dėl mažesnių baudų ir delspinigių. Mokesčių konsultantai jau kurį laiką jaučia padidėjusį asmenų susidomėjimą tuo, kaip pasinaudoti amnestijos galimybėmis kitose šalyse. Net svarstomos galimybės tapti tų valstybių rezidentais.

Argumentai prieš
Mokesčių amnestija pažeidžia vieną pagrindinių teisės principų – kad visi asmenys prieš įstatymą yra lygūs. Nustatytos amnestijos sąlygos gali pažeisti šalies konstituciją ar Europos Sąjungos teisės aktus. Pavyzdžiui, Belgijoje 2004 m. amnestija besinaudojantiems asmenims nustačius žemesnį mokesčių tarifą, buvo keliamas klausimas, ar nepažeidžiamas lygybės prieš įstatymą principas. Europos Komisijai taip pat buvo pateiktas skundas dėl laisvo kapitalo judėjimo ir laisvės teikti paslaugas principų pažeidimo, kadangi amnestijos sąlygos nustatė, kad tik per Belgijoje registruotus bankus asmenys gali anonimiškai joje dalyvauti. Bet kokie ginčai ir teisminiai procesai dėl amnestijos sąlygų kelia abejonių dėl jos teisėtumo ir mažina amnestijos efektyvumą. Norėdama išvengti tokių ginčų Italija kreipėsi į Europos Komisiją, kad ši įvertintų, ar 2009 m. amnestijos sąlygos atitinka ES teisės aktus.
Tačiau ir išsprendus teisinius mokesčių amnestijos klausimus, sąžiningi mokesčių mokėtojai gali pasijusti mažiau ar daugiau apgauti, nes mokesčių amnestija tarsi nubaudžia sąžininguosius ir leidžia pasipelnyti tiems, kurie pažeidė įstatymą. Taip pat gali atrodyti, kad valstybė toleruoja vengimą mokėti mokesčius. Ypač jeigu amnestijos kartojasi dažnai. Kita vertus, sąžiningi mokesčių mokėtojai išlošia dėl to, kad šešėlinis verslas vis dėlto sumoka mokesčius.

Garantijų nėra
Svarbu, kad mokesčių amnestija būtų efektyvi. Nesėkmę paprastai lemia kelios aplinkybės. Statistikos apie amnestija galinčius pasinaudoti asmenis nėra, todėl sudėtinga nustatyti, kokia turėtų būti amnestijos tikslinė grupė. Klaidingai pasirinkus tokią grupę, ši priemonė rezultatų neduotų. Todėl prieš skelbiant amnestiją reikia atlikti papildomus tyrimus ir visuomenės apklausas. Tikėtina, kad amnestija, kurioje galėtų dalyvauti tiek fiziniai, tiek juridiniai asmenys, būtų sėkmingesnė.
Dažnai reikalaujama nurodyti deklaruojamų pajamų šaltinius. Išimtis buvo 2007 m. mokesčių amnestija Rusijoje. Jos metu galima buvo deklaruoti pajamas nenurodant jų šaltinių. Mokesčių mokėtojams būtent tokia amnestija yra patraukliausia. Tačiau tokios sąlygos leistų legalizuoti nusikalstamų būdu įgytas pajamas, o tai nesuderinama nei su Lietuvos, nei su tarptautinėmis teisės normomis.
Pajamų išviešinimas mokesčių administratoriui visada kelia papildomų klausimų. Praktika rodo, kad mokesčių administratoriai amnestijų dalyviams paprastai užduota nemažai klausimų ir į juos ne taip paprasta atsakyti.
Klausiama, kur laikomos deklaruojamos lėšos, kokie jų šaltiniai, kas yra banko sąskaitos savininkas (jei lėšos yra banke), kada ir kaip banko sąskaita buvo atidaryta, su kuo, kur ir kaip dėl sąskaitos atidarymo tartasi, ar buvo susitikta akis į akį su banko darbuotojais, kas patarė atidaryti banko sąskaitą, ar sąskaitos savininkas kontroliuoja kokius nors juridinius asmenis, ar vykdo veiklą už valstybės ribų, kur dar turi banko sąskaitų ir pan. Be kvalifikuoto teisininko pagalbos atsakinėti į šiuos klausimus mažų mažiausiai neatsargu. Jie suformuluoti taip, kad iš mokesčių mokėtojo galima būtų išgauti kuo daugiau informacijos. Dažnai ji nesusijusi su pajamų šaltiniais. Ši informacija gali būti panaudota naujuose mokestiniuose (ir ne tik) tyrimuose.
Štai tada tampa svarbu, ar mokesčių amnestija savo noru besinaudojantis mokesčių mokėtojas, atskleidęs visą informaciją apie deklaruojamas pajamas, atleidžiamas nuo baudžiamosios atsakomybės už nusikaltimus, susijusius su pavėluotu mokesčių mokėjimu.
Kaip minėta, praktika rodo, kad amnestijos paprastai negarantuoja visiško imuniteto. Ypač jeigu asmuo jau anksčiau buvo baustas už finansinius nusikaltimus: pinigų plovimą, muitų procedūrų pažeidimą ir pan.
Lietuvoje mokesčių amnestija patraukli tik tuomet, kai baudžiamoji atsakomybė už anksčiau nuslėptus, tačiau amnestijos metu deklaruotus ir sumokėtus mokesčius, nekiltų. Baudžiamosios atsakomybės grėsmė gali atbaidyti nesąžiningus mokesčių mokėtojus.
Amnestijos metu mokesčių administratorius gauna daug jautrių duomenų. Todėl valstybė turėtų aiškiai deklaruoti, kad šie duomenys netaps sunkinančiomis aplinkybėmis vėlesniuose tyrimuose. Tikėtina, kad amnestijos dalyviai bus priskirti prie padidintos rizikos grupės asmenų ir kurį laiką jie bus labiau kontroliuojami.
Besinaudojantys amnestija asmenys nuo deklaruotų pajamų ar turto paprastai turi sumokėti visus ar sumažintus mokesčius, mažesnes baudas ir delspinigius ar fiksuotą mokestį. Pavyzdžiui, šių metų JAV vykusios amnestijos metu dalyviai privalėjo sumokėti visus apskaičiuotus mokesčius ir mažesnes nei įprasta baudas. Šį rudenį Italijoje paskelbtos amnestijos dalyviai turi sumokėti mokesčius ir 5% baudą, o šiemet Didžiojoje Britanijoje amnestijos dalyviai turi sumokėti mokesčius, delspinigius ir baudą. Pastaroji yra gerokai mažesnė nei ta, kurią reikėtų mokėti po mokestinio patikrinimo. Akivaizdu, kad amnestijos metu mokėtinų mokesčių, baudų ir delspinigių dydis turi didelį poveikį svarstant, pasinaudoti ar ne amnestija. Kuo mokėtinos sumos mažesnės, tuo didesnė tikimybė, kad asmuo nuspręs pasinaudoti amnestija. Tačiau tarptautinė praktika rodo, kad sėkminga amnestija gali būti ir tuomet, jeigu pajamų mokesčių tarifai nėra mažinami. Pakanka sumažinti baudas ir delspinigius ar nuo jų iš viso atleisti.

Svarbu ir procedūros
Papildoma motyvavimo priemonė – kur kas griežtesnė atsakomybė po amnestijos išaiškintiems nesąžiningiems mokesčių mokėtojams, kurie nepasinaudojo galimybe deklaruoti ir apmokestinti pajamas mokesčių amnestijos metu. Pavyzdžiui, Belgija 2004 m. amnestijos sąlygose nustatė, kad nepasinaudojusiems amnestija asmenims bus taikomos baudos, lygios 100% nesumokėto mokesčio sumos. Panašios papildomos priemonės tikriausiai pasiteisintų ir Lietuvoje. Amnestijos sėkmei įtakos turi ir procedūrų paprastumas. JAV skelbiamose amnestijose paprastai pakanka tik deklaruoti pajamas ir sumokėti mokesčius. 2009 m. Italijoje paskelbtos amnestijos dalyviams, kurie deklaruojamas lėšas laiko Europos ekonominės erdvės valstybėse, pakaks jas tik deklaruoti. Bene sudėtingiausios deklaravimo procedūros taikomos Didžiojoje Britanijoje. Visų pirma asmuo per nustatytą laikotarpį privalo telefonu, internetu ar paštu kreiptis į mokesčių tarnybą ir gauti specialų numerį, ir tik po to paštu ar internetu gali pateikti mokesčių tarnybai deklaraciją. Didžioji Britanija nereikalauja grąžinti turto į šią šalį, tačiau reikalauja, kad visi mokesčiai būtų sumokėti prieš pateikiant deklaraciją.

Verslo žinios, Nr. 251, 13p., Kiti