2011 m. spalio 1 dieną įsigalios esminiai Civilinio proceso kodekso (CPK) pakeitimai

2011 m. birželio 21 d. Seimas priėmė įstatymą, kuris iš esmės keičia Civilinio proceso kodeksą (CPK). Priimti pakeitimai įsigalios ir bus taikomi nuo 2011 m. spalio 1 dienos.

Esminės CPK naujovės yra šios:

● Nuostatų, susijusių su teismo procesu, pakeitimai:

–          Bendrosios kompetencijos ar administracinis teismas negalės vienasmeniškai nutraukti priimtos bylos vien tuo pagrindu, kad ji priskirtina kitos kompetencijos teismui – šį klausimą prieš tai turės išnagrinėti Specialioji teisėjų kolegija, kurios sprendimas bus galutinis.

–          Griežčiau sureguliuoti atvejai, kai teismas gali nustatyti procesinio dokumento trūkumų šalinimą.

–          Detalizuota, kokiais atvejais prokuroras turi teisę kreiptis į teismą su ieškiniu dėl viešojo intereso gynimo, būtent: bylose, kylančiose iš viešųjų pirkimų teisinių santykių; bylose, kylančiose iš valstybės ar savivaldybių turto privatizavimo teisinių santykių; bylose, kylančiose iš išlikusio nekilnojamojo turto nuosavybės teisių atkūrimo teisinių santykių; bylose dėl tyčinio bankroto; kitais atvejais, kai yra pagrindas ginti visuomenės ar didelės jos dalies teises ir teisėtus interesus. 

–         Patikslintas bylos nagrinėjimo eigos ir atskirų stadijų teisinį reguliavimas. Struktūriškai pertvarkyti laikinųjų apsaugos priemonių ir teismo posėdžių institutai. Numatytas papildomas proceso dalyvio teisių gynimo mechanizmas tais atvejais, kai pirmosios instancijos teismas laiku neatlieka procesinių veiksmų, kuriuos pagal CPK privalo atlikti. Šiais atvejais asmuo turės teisę kreiptis į aukštesnės pakopos teismą su prašymu nustatyti terminą atitinkamam procesiniam veiksmui atlikti.

–          Pakeistos normos, reguliuojančios bylinėjimosi išlaidas ir jų atlyginimą. Numatytos bylinėjimosi išlaidų lengvatos asmenims, kurie teikia teismui procesinius dokumentus tik elektroninių ryšių priemonėmis ar prieš kreipdamiesi į teismą arba teisminio proceso metu pabando ginčą spręsti taikinamojo tarpininkavimo būdu. Pakeistas bylinėjimosi išlaidų paskirstymo reguliavimas, numatant teismui teisę nukrypti nuo nustatytų bendrų taisyklių, atsižvelgiant į šalių elgesį proceso metu bei ginčo baigtį.

–          Patikslintas procesinių dokumentų trūkumų šalinimo instituto reguliavimas ir nustatyta, kad klaidingas procesinio dokumento pavadinimo nurodymas, teismo pavadinimo nenurodymas,  atsiskaitomosios sąskaitos numerio ar kredito įstaigos rekvizitų nenurodymas, procesinio dokumento surašymo datos nenurodymas, įrodymų nenurodymas ar nepateikimas arba kiti aiškūs netikslumai, kurie nesudaro esminių kliūčių tolesnei proceso eigai, nėra kliūtis atlikti procesinius veiksmus, kurių yra prašoma pateiktame procesiniame dokumente, ir nėra pagrindas taikyti trūkumų šalinimo institutą.

–          Praktiškai nepasiteisinusi procesinių dokumentų įteikimo viešo paskelbimo būdu tvarka pakeista ir nustatyta, kad procesiniai dokumentai gali būti įteikiami specialiame tinklalapyje internete paskelbiant nustatyto turinio pranešimą. Taip pat susiaurintas atvejų, kada gali būti naudojamas viešo paskelbimo būdas, sąrašas.

–          Įtvirtinta ginčo šalies teisė pateikti priešingai šaliai oficialų pasiūlymą dėl ginčo užbaigimo taikos sutartimi. Taip pat numatyta galimybė taikyti teisminį taikinamąjį tarpininkavimą. Įtvirtinta principinė nuostata, kad duomenys, gauti taikinamojo tarpininkavimo procedūros metu, negalės būti įrodymais civiliniame procese, išskyrus Civilinių ginčų taikinamojo tarpininkavimo įstatyme nurodytus atvejus.

–          Nustatyta naujovė įrodinėjimo srityje: išimtiniais atvejais, kai negalima arba sudėtinga apklausti liudytoją teismo posėdyje, bylą nagrinėjantis teismas gali vertinti liudytojo raštu pateiktus parodymus, jeigu, teismo nuomone, atsižvelgiant į liudytojo asmenybę bei liudytinų aplinkybių esmę, tai nepakenktų esminių bylos aplinkybių atskleidimui. Rašytiniai liudytojo parodymai duodami notaro akivaizdoje ir jo patvirtinami

–          Patobulintas sprendimo už akių institutas: tikrasis sprendimas už akių galės būti priimtas tik pasirengimo bylos teisminiam nagrinėjimui stadijos metu, t. y. iki bylos teisminio nagrinėjimo stadijos, o paskyrus bylą nagrinėti iš esmės teismo posėdyje, teismas galės priimti netikrąjį sprendimą už akių. Netikrojo sprendimo už akių atveju teismas privalės ištirti ir įvertinti visus sprendimo priėmimo momentu byloje esančius įrodymus iš esmės, o ne formaliai (kaip yra numatyta tikrojo sprendimo už akių atveju).

–          Atsisakyta dalies apeliacijos ir kasacijos ribojimo pagrindų.

–          Teismo sprendimai turės būti surašomi ir paskelbiami iš karto su motyvais, motyvai negalės būti surašomi po to, kai sprendimas jau paskelbtas.

–          Diferencijuoti sprendimų priėmimo terminai skirtingų instancijų teismuose. Be to, pakeisti apeliacinio ir kasacinio skundų padavimo naikinamieji terminai: nustatyta, kad prašymas atnaujinti praleistą apeliacinio skundo padavimo terminą negali būti paduotas, jeigu praėjo daugiau kaip 3 (o ne 6) mėnesiai nuo teismo sprendimo paskelbimo dienos; kasacinių skundų atveju panaikinta galimybė atnaujinti praleistą kasacinio skundo padavimo terminą (anksčiau buvo nustatytas 1 metų terminas).

–          Kompleksiškai pakeistas apeliacijos reguliavimas: apeliacinėje instancijoje pereinama nuo žodinio proceso principo prie rašytinio proceso principo (žodinis procesas vyks, jeigu nors viena iš proceso šalių to prašys); atsižvelgiant į bylos sudėtingumą, apeliacinės instancijos teisme bylą nagrinės vienas teisėjas arba trijų ar išplėstinė penkių teisėjų kolegija.

–          Atsižvelgiant į civilinėse bylose iškylantį poreikį spręsti ir su baudžiamąja teise susijusius klausimus (ir atvirkščiai), numatyta galimybė, esant reikalui, sudaryti mišrią trijų ar išplėstinę septynių Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus ir Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegiją.

–          Patobulintas teismo įsakymo išdavimo procedūros reguliavimas: esant nevienodai teismų praktikai, prie pareiškimo dėl teismo įsakymo išdavimo jokie įrodymai neturės būti pridedami, o tik nurodomi pareiškime; imperatyviai nustatyta, kad spręsdamas pareiškimo priėmimo ir teismo įsakymo išdavimo klausimus teismas negali tikrinti kreditoriaus reikalavimo pagrįstumo; šioje teisenoje įvestas procesinių dokumentų trūkumų šalinimas, kartu susiaurinant atvejų, kada teismas gali atsisakyti priimti pareiškimą, ratą.

–          Skatinant moderniųjų technologijų naudojimą teismo procese, nustatyta galimybė, nepažeidžiant proceso šalių teisių:

1) įteikti procesinius dokumentus bei pateikti juos teismui elektroninių ryšių priemonėmis;

2) elektronizuoti teismo įsakymo išdavimo procedūrą. Bus tobulinama teismų informacinė sistema LITEKO ir sudaroma galimybė pateikti teismui reikalingus dokumentus per specialų tinklalapį internete, suvedant konkrečius duomenis skaitmenine forma;

3) naudoti informacines ir elektroninių ryšių technologijas (vaizdo konferencijas, telekonferencijas ir kt.), apklausiant liudytoją jo buvimo vietoje;

4) naudoti informacines ir elektroninių ryšių technologijas teismo posėdžio eigai fiksuoti. Visiškai atsisakyta teismo posėdžio protokolavimo. Šalys turės teisę susipažinti su teismo posėdžio įrašu, kadangi jis bus sudėtinė elektroninės teismo bylos dalis.

● Nuostatų, susijusių su vykdymo procesu, pakeitimai:

–          Antstoliui, vykdymo proceso dalyviams ir kitiems vykdymo procese dalyvaujantiems asmenims suteikta galimybė procesinius dokumentus rengti elektronine forma, siųsti ir gauti juos elektroninių ryšių priemonėmis.

–          Supaprastintas vykdymo išlaidų išieškojimo procesas: numatyta, kad vykdymo išlaidos iš skolininko išieškomos antstolio patvarkymu, skolininkui pateikiant tiek detalų vykdymo išlaidų apskaičiavimą, tiek išieškotų lėšų paskirstymo patvarkymą, t.y. skolininkui suteikiama išsami informacija, kodėl buvo išieškota būtent tokia suma ir kaip ši suma buvo paskirstyta.

–          Įtvirtinta, kad iš skolininko banko sąskaitų lėšos išieškomos tokia pačia tvarka, kaip jas skirsto antstolis – atsižvelgiant į reikalavimų patenkinimo eilę, o tos pačios eilės – proporcingai išieškomoms sumoms.

–          Patobulintas varžytynių teisinis reguliavimas: pakeista turto realizavimo tvarka, atsisakant turto pardavimo iš varžytynių antstolio kontorose, o numatant turtą parduoti elektroninėse varžytynėse. Pagrindinių procedūrų atžvilgiu išlieka tas pats varžytynių organizavimo reguliavimas, tačiau elektroninių varžytynių atveju yra atsisakoma vienos varžytynių stadijos – teismo patvirtinimo dėl varžytynių akto.

–          Nustatytas siauresnis baigtinis sąrašas pagrindų, kuriems esant turto pardavimo iš varžytynių aktas, turto pardavimo skolininkui pardavimo aktas ar turto pardavimo be varžytynių aktas teismo sprendimu galės būti pripažintas negaliojančiais.

–          Nustatytas sutrumpintas 1 metų ieškinio senaties terminas reikalavimams dėl turto pardavimo iš varžytynių akto, turto perdavimo išieškotojui, turto pardavimo be varžytynių akto pripažinimui negaliojančiais.

Plačiau apie CPK pakeitimus žr. čia…