Pasirinkite teisininką, tinkantį Jūsų verslui ir Jūsų situacijai
Jeigu Jūsų verslas smulkus ar vidutinis, didelė advokatų kontora ar teisinių paslaugų įmonė gali neatitikti Jūsų poreikių ar galimybių dėl paslaugų kainos, įsisteigimo vietos ir pan. Tačiau jeigu problema labai specifinė, Jums gali praversti kreiptis į specializuotą advokatų kontorą.
Jeigu verslą vykdote internetu, Jums turėtų tikti teisininkai, teikiantys paslaugas online, telefonu, ar kurie sutiks patys atvykti pas klientą. Teisinių paslaugų teikimo online galimybė klientui patogi tuo, kad bet kada (pvz., kelionės metu) internete galite rasti visus teisinių dokumentų pavyzdžius (sutartis, konsultacijas, valdymo dokumentus ir pan.) vienoje vietoje. Be to, turite įsitikinti, kad teisinių paslaugų teikimas online yra patikimas – Jūsų duomenų saugumas internete užtikrinimas SSL sertifikatais.
Pastebima, kad paprastai teisines paslaugas suteikti internetu siūlo advokatai Vilniuje. Be to, dažnai konsultacijas internetu teikia ne tik advokatai, bet ir teisinių paslaugų įmonės, kurių specialistai neturi advokato statuso. Kai kurie teisininkai bendravimui su klientais naudoja ne tik elektroninį paštą, tačiau ir kitas programas, kuriomis gali susisiekti su klientu, pvz., siūlo konsultacijas naudojantis „Skype“ programa.
Įvertinkite, ar Jums reikalingas tam tikros srities specialistas, ar bendrą įmonės teisinį aptarnavimą galintis atlikti teisininkas
Jeigu Jus domina tik bendras įmonės teisinis aptarnavimas, patartina samdyti ar įdarbinti teisininką ar teisininkus (pagal poreikį galite įmonėje sudaryti teisės skyrių), kurie suteiks kasdien įmonei reikalingas teisines paslaugas, būtent: rengs sutartis tarp įmonės ir klientų ar tiekėjų, ruoš įvairius vidinius įmonės dokumentus (valdymo ir pan.), teiks teisines paslaugas įmonės personalo klausimais ir pan.
Nepriklausomai nuo to, ar Jūsų įmonė samdo bendrą įmonės teisinį aptarnavimą atliekantį teisininką (-us), ar ne, pradėjus vykdyti naują projektą (pvz., viešojo pirkimo) ar iškilus tam tikrai problemai (pvz., mokesčių srityje), Jums gali prireikti teisininko, kuris specializuojasi toje srityje ir išmano teisinį projektų valdymą. Kita vertus, pastebėtina, jog dauguma teisininkų kontorų netaiko projektų valdymo metodų, vykdydami klientų pavedimus. Pvz., JAV atlikto tyrimo metu paaiškėjo, jog tik 42,8 proc. iš apklaustų teisinių paslaugų įmonių naudoja projektų valdymo mokymus tam, kad būtų efektyviau teikiamos teisinės paslaugos.[1]
Žinoma, geras teisininkas turi turėti stiprius bendruosius teisės pagrindus, gaudytis įvairiose teisės srityse. Vis dėlto iškilus specifinei problemai, ar vykdant specifinį projektą, to neužtenka. Teisininkas, kurį pasirinksite, turi būti Jus dominančios teisės srities specialistas. Pasidomėkite, ar potencialus Jūsų teisininkas reguliariai praktikuojasi atitinkamoje srityje, kokie jo pasiekimai. Pažymėtina, kad specializuotis tam tikroje teisės srityje gali tiek advokatai, tiek advokatų statuso neturintys teisininkai, dirbantys teisinių paslaugų įmonėse. Tačiau, jeigu vykdote plačios apimties projektą ir samdote keletą advokatų (teisininkų), reikėtų užtikrinti, kad skirtingų specialistų suteiktos teisinės paslaugos turėtų būti integruojamos ir bendrai valdomos viso projekto kontekste.
Kokias atvejais verta rinktis advokatą, žr. toliau.
Įvertinkite, ar Jums reikalingas advokatas ar kitas teisininkas
Pirma, į advokatą verta kreiptis tada, kai iškyla problema, dėl kurios gali prasidėti teisminis procesas ir jame bus reikalingas atstovavimas. Tam tikrais įstatymo nustatytais atvejais juridinių asmenų atstovais teisme gali būti ir juridinio asmens darbuotojai (pvz., įmonės teisės skyriaus vadovas). Tačiau įstatymas nustato tokių darbuotojų išsilavinimo reikalavimus, tokie darbuotojai gali atstovauti ne visose instancijose ir ne bet kokio pobūdžio bylose. Reiktų atkreipti dėmesį ir į tai, kad situacija, kai teisminį procesą visose instancijose veda ne tas pats teisininkas, paprastai sumažina sėkmingos bylos baigties tikimybę ir padidina išlaidas atstovavimui, nes kiekvienas naujai į procesą įstojantis atstovas turi iš esmės iš naujo įsigilinti į Jūsų problemą.
Todėl iškilus specifinei problemai, kuriai išspręsti bus reikalingas atstovavimas teisme, vertėtų kreiptis į advokatą, kuris specializuojasi konkrečioje srityje.
Antra, patartina kreiptis į advokatą itin jautriais (pvz., mokesčių) klausimais. Iškilus tokiems klausimas, derėtų įvertinti tam tikras išskirtinai advokatams taikomas teisės aktų nuostatas, pavyzdžiui:
– draudžiama viešai arba slaptai susipažinti su advokato profesinę paslaptį sudarančia informacija ir ją naudoti kaip įrodymą. Advokato profesinę paslaptį sudaro:
- kreipimosi į advokatą faktas;
- sutarties su klientu sąlygos,
- kliento suteikta informacija ir pateikti duomenys, konsultacijos pobūdis bei pagal kliento pavedimą advokato surinkti duomenys [1]
– advokatas negali būti šaukiamas kaip liudytojas ar teikti paaiškinimus dėl aplinkybių, kurias sužinojo atlikdamas savo profesines pareigas[2];
– draudžiama apžiūrėti, tikrinti ar paimti advokato veiklos dokumentus ar laikmenas, kuriuose yra jo veiklos duomenų, tikrinti pašto siuntas, klausytis telefoninių pokalbių, kontroliuoti kitą telekomunikacijų tinklais perduodamą informaciją ir kitokį susižinojimą ar veiksmus, išskyrus atvejus, kai advokatas yra įtariamas ar kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką[3];
– krata ar poėmis advokato, įrašyto į Lietuvos praktikuojančių advokatų sąrašą, darbo vietoje, gyvenamosiose patalpose, transporto priemonėje, asmens krata, dokumentų, pašto siuntos apžiūra, patikrinimas ar poėmis gali būti atliekami tik dalyvaujant Lietuvos advokatūros advokatų tarybos nariui arba jos įgaliotam advokatui. Dokumentai, nesusiję su advokatui pareikštais įtarimais ar kaltinimais, negali būti paimti.[4];
– advokatų profesinė civilinė atsakomybė privalo būti apdrausta[5];
– advokatams taikomos specialios nuostatos dėl pinigų plovimo prevencijos. Jeigu įmonių steigimu, mokesčių konsultacijomis, nekilnojamojo turto konsultacijomis ir pan. veikla užsiimančios įmonė, įtarianti, kad kliento sudaromas sandoris gali būti susijęs su pinigų plovimu ar teroristų finansavimu, privalo kliento tapatybę patvirtinančius duomenis ir informaciją apie įtartiną sandorį pateikti FNTT, tai advokatai, vertindami kliento teisinę padėtį, gindami savo klientą arba atstovaudami jam teismo procese ar dėl jo, įskaitant teikiamas konsultacijas dėl teismo proceso pradėjimo arba jo vengimo, nesvarbu ar ši informacija gaunama prieš teismo procesą, jo metu ar po jo, pinigų plovimo aspektu jautrios informacijos niekam pranešti neturi.
Įsitikinkite, kad sugebėsite dirbti kartu su pasirinktu teisininku
Geras teisininkas turi būti ne tik teisininkas, bet ir puikus vadybininkas bei psichologas. Klientą domina ne tik geros atitinkamos srities teisės žinios bei praktika, bet ir teisininko bendravimo įgūdžiai (bendraujant tiek su klientu, tiek su trečiaisiais asmenimis). Teisininko sėkmę lemia ne tik profesinės, bet ir asmeninės jo savybės. Žinoma, ieškodami teisininko, Jūs ieškote ne draugo, o specialisto, kuris gali padėti Jūsų verslui. Į santykius su teisininku reikia žiūrėti kaip į verslo santykius. Tačiau tai nereiškia, kad atitinkamos Jūsų teisininko asmeninės savybės negali daryti teigiamos įtakos Jūsų verslui.
Tai, ar Jūs kartu su teisininku sugebėsite dirbti kaip viena komanda, lems teigiamą arba neigiamą Jūsų bendradarbiavimo rezultatą. Taigi ieškokite teisininko, su kurio galėsite dirbti. Pirmiausia tai turėtų būti teisininkas, kuris kalba Jūsų verslo kalba. Be to, rinkitės teisininką, kuriuo galite pasitikėti. Santykiai tarp Jūsų ir Jūsų teisininko turi būti grįsti pasitikėjimu, nes net smulkmenų nuslėpimas gali neigiamai paveikti rezultatą.
Mokėkite pagrįstą kainą už kokybiškas paslaugas
Verslininkas visada siekia gauti kuo didesnį pelną kuo mažesnėmis sąnaudomis. Tačiau kartu kiekvienas klientas-verslininkas turėtų puikiai suprasti ir tai, kad siekiamam pelnui uždirbti kartais būtinos tam tikros atitinkamo dydžio išlaidos. Šiuo principu turėtumėte vadovautis ir rinkdamasis teisininką.
„Brangus“ teisininkas bus kvalifikuotas specialistas, skirs Jums daugiau laiko ir, tikėtina, pasieks atitinkamo rezultato. Žinoma, turite kiek įmanoma įsitikinti, kad kaina tikrai yra pagrįsta, t.y. kad teisininkas suteiks Jums kokybiškas paslaugas. Tuo tarpu „pigus“ teisininkas nepareikalaus iš Jūsų didelių išlaidų, tačiau pats, norėdamas užsidirbti, bus priverstas dirbti greitai, teikti paslaugas daugybei klientų, todėl išsamios Jūsų problemos analizės tikėtis neverta, didesnė klaidų tikimybė. Taigi rinkdamasis „pigų“ teisininką rizikuojate ateityje patirti dar didesnių išlaidų. Reziumuojant, galima sakyti, nėra nieko brangesnio už pigų teisininką.
Įprastai teisinės paslaugos kaina nustatoma pagal skirtą laiką ir teisininko taikomą valandinį įkainį. Kai kuriais standartizuotais atvejais (pavyzdžiui, įmonių steigimas) gali būti taikoma fiksuota kaina. Be to, kai kurios advokatų kontoros taiko vadinamąjį „sėkmės mokestį“, t.y. užmokesčio dydis priklauso nuo to, ar pavyko išspręsti problemą, suvaldyti grėsmę, pasiekti galimybę ar viso projekto tikslus.
Gaukite informacijos apie potencialius teisininkus ir remkitės ja pasirinkdami savo teisininką
Rekomenduotina ieškoti teisininko pagal prieš tai aptartus kriterijus. Tačiau kyla klausimas, kaip susirasti tokį teisininką? Galite vadovautis šiais žingsniais:
– Jeigu prieš tai esate naudojęsi teisinėmis paslaugomis ir jų kokybė Jus tenkino, kreipkitės į tą patį teisininką. Vis dėlto tuo atveju, jeigu šis teisininkas specializuojasi kitoje srityje, nei ta, kuri Jus domina šiuo metu, paieškokite kito teisininko.
– Paprašykite savo draugų, giminių, pažįstamų, kolegų, kuriems teko naudotis panašaus pobūdžio teisinėmis paslaugomis, patarimo. Žinoma, turėkite omenyje, kad teisininkas, kuris kažkam buvo geras teisininkas, gali netikti Jums ir Jūsų problemai.
– Paieškokite informacijos internete. Advokatų kontorų bei teisinių paslaugų įmonių tinklapiuose galite rasti informacijos apie teisininkų specializacijos sritis, pasiekimus, veiklos principus ir pan.
Suradę potencialius Jūsų teisininkus, užduokite Jus dominančius klausimus. Pavyzdžiui:
– ar teisininkas turi patirties atitinkamoje srityje, ar yra sprendęs panašią į Jūsų problemą;
– kokie jo pasiekimai atitinkamoje srityje;
– kokius esminius Jūsų problemos aspektus teisininkas įžvelgia, kokių žingsnių jis ketina imtis siekdamas išspręsti problemą, kiek tai užtruktų;
– kokia būtų šio teisininko paslaugų kaina, kokios teisinės paslaugos nuolaidos galimos;
– ar teisininkas galėtų iš karto skirti laiko Jums, ar Jums reikėtų palaukti;
– kokiu būdu teisininkas bendrautų su Jumis, kokios pagalbos iš Jūsų tikėtųsi;
– kas dar dirbtų prie Jūsų pavedimo?
Klausimus galite pateikti el. laiške, telefoninio pokalbio metu ar susitikęs su teisininku. Šis pirmasis kontaktas su teisininku Jums leistų surinkti informaciją apie teisininko specializaciją, paslaugų kainas, teisininko asmenines savybes bei turėtų padėti priimti teisingą sprendimą. Nepamirškite ir to, kad dažnai advokatai Vilniuje bei kituose didžiuosiuose miestuose teikia savo konsultacijas ir internetu.
Apibendrinant, rekomenduojame pasirinkti teisininką surinkus apie jį pakankamai informacijos iš įvairių informacijos šaltinių (pvz., Jūsų ar pažįstamų žmonių patirties, interneto, pokalbio su potencialiu Jūsų teisininku). Rinkdamiesi teisininką, turėtumėte atsakyti sau į šiuos klausimus:
– ar šis teisininkas tinka Jūsų verslui ir situacijai;
– ar šis teisininkas specializuojasi Jus dominančioje srityje;
– ar Jums reikalingas advokatas, ar kitas teisininkas;
– ar teisininkas kalba Jūsų kalba, ar galite juo pasitikėti;
– ar kaina už šio teisininko paslaugas yra pagrįsta;
– ar galite tikėtis kokybiškų paslaugų už tokią kainą.
[1] Law Firms in Transition. An Altman Weil Flash Survey. 2015.
[2] Advokatūros įstatymas (su pakeitimais ir papildymais). VŽ, 2004, Nr. 50-1632. 46 str. 5 d.
[3] Advokatūros įstatymas (su pakeitimais ir papildymais). VŽ, 2004, Nr. 50-1632. 46 str. 1 d.
[4] Advokatūros įstatymas (su pakeitimais ir papildymais). VŽ, 2004, Nr. 50-1632. 46 str. 3 d.
[5] Advokatūros įstatymas (su pakeitimais ir papildymais). VŽ, 2004, Nr. 50-1632. 46 str. 4 d.
[6] Advokatūros įstatymas (su pakeitimais ir papildymais). VŽ, 2004, Nr. 50-1632. 17 str. 2 d. 2 p.