Pretenduojantys gauti draudimo išmoką kreditoriai verčiami laukti eilėse, o kai kurios įmonės turi tvarkytis dokumentus dar kartą, nes po trijų mėnesių jie nustoja galioję, taip teigia su kolegomis 187 užsienio indėlininkams atstovaujančios advokatų kontoros „Juridicon“ advokatas Laimonas Marcinkevičius.

„Netgi tie, kurie pretenduoja į draudimo išmoką, susiduria su labai didelėmis eilėmis. Mes net rašėme SEB bankui pretenziją. Ilgai vilkinama, žmonės išeina atostogauti, viskas sustoja trims, keturioms savaitėms“, – pasakojo advokatas.

Anot jo, pinigai pervedami tik kelių pareigingų žmonių dėka. „Dokumentai turi būti ne senesni nei trijų mėnesių, o kai kurioms užsienio įmonėms jau reikia juos daryti iš naujo. Tai ir papildomos išlaidos, laiko sąnaudos. Į Lietuvą jau niekas nebežiūrės – tai faktas“, – prognozavo L. Marcinkevičius.

Su „Snoro“ kreditoriais atsiskaitančio SEB banko grupės ryšių su žiniasklaida vadovo Arvydo Žilinsko teigimu, bankas kol kas nėra sulaukęs kreipimosi, todėl negali komentuoti konkrečių atvejų.

„Bankas turi būti įsitikinęs, kad viskas daroma pagal tam tikras taisykles ir reikalavimus. Bankas yra operatorius, kuris privalo įsitikinti, kad visos sąlygos išpildytos, kad būtų galima pervesti lėšas tiems, kam jos skirtos “, – sakė SEB banko atstovas.

SEB bankas remiasi valstybės įmonės „Indėlių ir investicijų draudimas“ sudarytu indėlininkų, kuriems turi būti išmokėtos lėšos, sąrašu.

„Bankas jau yra išmokėjęs daugiau nei 90 proc. išmokų: tai parodo, kad procesas atliekamas pakankamai greitai. Jeigu yra kažkokių klausimų, beabejo, kad jie sprendžiami ir bus išspręsti“,– tikino A. Žilinskas.

Išmokas norinčios gaut įmonės turi pateikti dokumentus, o bankas – būti užtikrintas sąlygų įvykdymu ir saugumu. Banko atstovo teigimu, laikantis saugumo reikalavimų, gali būti nustatytas terminas, kuriam pasibaigus, informacija apie įmonę gali pasikeisti.

Tarp 53 valstybių užsienio indėlininkų, pateikusių reikalavimą atgauti lėšas, yra nemažai įmonių iš ofšorinių zonų – Jungtinės karalystės, Liuksemburgo, Vokietijos ir kitų. Bendra užsienio kreditorių reikalaujama suma siekia 211 milijonų litų.

Numatyta, kad draudimo išmoka negali viršyti 100 tūkst. eurų.

Gabija Sabaliauskaitė / Ekonomika.lt 2012-05-11 12:55

Skaityti daugiau: http://www.ekonomika.lt/naujiena/snoro-uzsienio-kreditoriai-nerimsta-del-ismoku-25229.html

187 užsienio indėlininkai Vilniaus apygardos teismo ir Lietuvos  apeliacinio teismo prašo stabdyti bankroto procesą ir kreiptis išaiškinimo į Konstitucinį Teismą ir Europos Sąjungos Teisingumo Teismą.

Advokato Laimono Marcinkevičiaus teigimu, Bankų įstatyme įtvirtinta  privilegija Valstybės įmonės „Indėlių ir investicijų draudimas“ kreditoriniams  reikalavimams kelia abejonių, ar tokia tvarka neprieštarauja pagrindiniam šalies įstatymui ir konstituciškai įtvirtintiems Lietuvos narystės ES įsipareigojimams.

„Vykstantis bankroto procesas ir ydingas Bankų įstatymas šiandien  diskriminuoja šimtus užsienio verslininkų, todėl natūralu, kad prie mūsų jungiasi ir bankroto procesą stabdyti prašo vis daugiau kreditorių”, – sako  Viačeslav Pavlov, advokatų kontoros „Pavlov ir partneriai” vadovaujantis  partneris. Advokatas viliasi, kad augantis skundų skaičius ir nemažėjantis  nepasitenkinimas proceso eiga neleis į teisėtus užsienio verslininkų reikalavimus numoti ranka.

Ekonomika.lt

2012-04-18 10:31

Skaityti daugiau: http://www.ekonomika.lt/naujiena/snoro-uzsienio-kreditoriai-pateike-200-pretenziju-24141.html

Veikla per lengvatinių mokesčių (ofšorines) valstybes viliojo ne tik „Snorą“ – Lietuvos bankuose tūkstančiai sąskaitų, atidarytų bendrovių ar asmenų iš tokių valstybių kaip Panama ar Didžiosios Britanijos Mergelių Salos, lengvatinių mokesčių zonose registruotų įmonių yra net tarp Vilniaus biržos bendrovių akcininkų. Įmones registruojantys tarpininkai pažymi, kad Lietuvos verslo susidomėjimas tokiomis erdvėmis didėja.

Oficialios statistikos, kiek Lietuvos įmonių turi įsteigusios antrines įmones lengvatinių mokesčių valstybėse arba kiek tokių bendrovių yra tarp jų akcininkų, nėra.  Nei Registrų centras, nei kitos institucijos tokių duomenų nerenka ir neteikia.

Artimiausią ryšį su šiomis bendrovėmis “palaiko” Muitinės departamentas, tačiau ir jis teigia informacijos apie sandorius su šiose zonose registruotomis įmonėmis nerenkantis.

Remiantis Statistikos departamento duomenimis, iš neapmokestinamosios prekybos zonomis garsėjančių šalių (neskaitant JAV ir priklausančių ES) Lietuva aktyviausiai prekiauja su Honkongu, Panama, Mauricijumi ir Belizu.

Nors statistikos stokojama, tokias bendroves padedantys steigti tarpininkai pažymi, kad Lietuvos įmonių susidomėjimas veikla per lengvatinių mokesčių valstybes didėja.

„Pastaruoju metu jaučiamas itin didelis Lietuvos verslo susidomėjimas įmonių steigimu lengvatinių mokesčių teritorijose. Žinoma, tarptautinės skaidrinimosi tendencijos ir vietinio mokesčio administratoriaus veiklos kryptys daro savo įtaką, tačiau verslas visada yra dviem žingsniais priekyje ir visada randa išeitį“, – sako Laimonas Marcinkevičius, advokatų kontoros „Juridicon“ advokatas.

Pasak jo, įsteigti tokią bendrovę gali kainuoti nuo 100 iki 100.000 USD, brangiausiai atsieina samdyti tarptautinius verslo ir mokesčių konsultantus. Taip pat nuo kelių šimtų iki kelių tūkstančių USD kasmet kainuoja tokios bendrovės „palaikymas“.

„Pigiausias variantas – tokią įmonę įsigyti internetu, tačiau tuomet įmonė įsigyjama be jokių garantijų, aptarnavimo, su visa rizika“, – sako p. Marcinkevičius.

Priduriant, reikia pastebėti, kad tokios kaip Snoro situacijos, yra puikus lakmusas ne tik ofšorinės struktūros patikimumo, naudos ir kaštų santykio patikrinimui. Šalies ekonominės bei užsienio investicijų perspektyvos išvandymui taip pat. Nuo Snoro situacijos nukentėjo labai daug užsienio investuotojų. Ir nė vienas iš kalbintų, deja, nebenori savo verslo sieti su Lietuva. O tai sudaro realią grėsmę Lietuvai išnykti iš užsienio investuotojų žemėlapio mažiausiai 10 metų.

ĮSIPAREIGOJIMAI PAGAL DEKLARACIJĄ

Deklaracijoje priežiūros institucijos įsipareigojo pirmaisiais ūkio subjekto veiklos metais (12 mėnesių nuo momento, kai ūkio subjektas ar jo veikla tapo prižiūrima atitinkamos institucijos) netaikyti šiam subjektui baudų, veiklos apribojimų ar kitų poveikio priemonių. Institucijos pažadėjo nebausti tiek fizinių, tiek juridinių asmenų, kitų organizacijų ir jų filialų, kurie vykdo ūkinę veiklą Lietuvoje. Nustačius pažeidimus, institucijos pasižadėjo pirmiausia nustatyti tinkamą terminą pažeidimams ištaisyti. Atsižvelgus į objektyvias aplinkybes šis terminas galės būti pratęstas.

Be to, verslą prižiūrinčios institucijos pažadėjo skirti išteklių konsultuoti ir teikti metodinę pagalbą pirmuosius metus veiklą vykdantiems ūkio subjektams, pavyzdžiui: susisiekti su veiklą pradėjusiu subjektu ir pasiūlyti konsultavimo paslaugą, rengti konsultacinius seminarus, atsakyti į ūkio subjektų kreipimusis ir prašymus ir pan.

Kita vertus, deklaracija neapriboja teisės aktais nustatytos verslą prižiūrinčių institucijų kompetencijos taikyti poveikio priemones visiems ūkio subjektams, neatsižvelgiant į tai, kiek laiko šie subjektai verčiasi tam tikra ūkine veikla. Deklaracijoje neįsipareigojama pirmaisiais metais visiems verslo naujokams be išimčių taikyti amnestiją. Deklaraciją pasirašiusios priežiūros institucijos įsipareigojo pirmuosius metus veiklą vykdantiems ūkio subjektams poveikio priemones taikyti tik išimtiniais atvejais, kaip paskutinę priemonę, pirmiausia įvertinus, ar teisės aktų reikalavimų laikymasis negali būti užtikrintas kitais būdais, pavyzdžiui, konsultuojant, duodant nurodymus. Institucijos pažadėjo poveikio priemones pradedantiesiems verslininkams taikyti tik kai jos yra būtinos ir neišvengiamos, siekiant užkirsti kelią žalos visuomenei, kitų asmenų interesams ar aplinkai atsiradimui, kai žala ar pavojus labai reikšmingi.

LAUKIAMA NAUDA VERSLUI

Deklaracijoje skelbiami tikslai: gerinti verslo aplinką, mažinti administracinę naštą verslui. Iš esmės šia deklaracija siekiama sudaryti palankias sąlygas verslo pradžiai. Pradėjusiam vykdyti ūkinę veiklą verslininkui neretai sunku susigaudyti tarp daugybės teisės aktų reikalavimų, brangu samdytis teisininką, todėl dažni teisės aktų pažeidimai yra padaromi netyčia, ne dėl aplaidumo. Deklaracija siekiama, kad priežiūros institucijos padėtų pradedančiajam verslininkui išvengti teisės aktų pažeidimų, jį konsultuodamos, o ne bausdamos.

Deklaracija „Dėl pirmųjų verslo metų“ yra viena iš priemonių vykdant Lietuvos ūkio subjektų veiklos priežiūrą atliekančių institucijų reformą. Šia reforma siekiama mažinti ūkio subjektams administracinę naštą, užtikrinti, kad priežiūros reikalavimai būtų suprantami, lengvai ir patogiai prieinami, užtikrinti, kad priežiūros funkcijos būtų atliekamos kuo mažiau trikdant prižiūrimų ūkio subjektų veiklą. Vienas iš reformos uždavinių – siekti, kad priežiūros reguliavimo keitimas ar naujos reguliavimo sistemos įvedimas būtų prognozuojamas, viešas ir įsigaliotų nustatytais terminais – jau yra vykdomas. Būtent, jau galioja vadinamoji „dviejų datų“ taisyklė, pagal kurią poįstatyminiai teisės aktai (Vyriausybės nutarimai, ministrų, Vyriausybės įstaigų ir įstaigų prie ministerijų vadovų įsakymai), kuriais nustatomas naujas arba keičiamas esamas ūkio subjektų veiklos ir/ar priežiūros teisinis reguliavimas, įsigalioja du kartus per metus, t.y.  gegužės 1 d. arba lapkričio 1 d. Tokie teisės aktai turi būti priimti ne vėliau kaip prieš tris mėnesius iki jų įsigaliojimo dienos (t. y. iki vasario 1 d. arba rugpjūčio 1 d.), taip leidžiant verslui pasiruošti pokyčiams. Tikimasi, kad verslas pajaus tiek „dviejų datų“ taisyklės, tiek deklaracijos „Dėl pirmųjų verslo metų“ naudą. Ir tai prisidės prie verslo bei teisinių rizikų valdymo.

G.

MAŽŲJŲ BENDRIJŲ ĮTEISINIMO PASKATOS

Smulkiųjų rėmimo ir skatinimo siekiama visos Europos Sąjungos lygmeniu. Lietuvoje taip pat svarstomos įvairios smulkiojo/vidutinio verslo skatinimo priemonės. Viena iš jų – mažųjų bendrijų įteisinimas. Ūkio ministerijos teigimu, šiuo metu Lietuvoje esamos įmonių teisinės formos ne visais aspektais atitinka smulkiojo verslo poreikius (įmonių steigimo tvarka, įmonių valdymo struktūra, sprendimų priėmimu, įstatinio akcinio kapitalo formavimo reikalavimais).  Individuali įmonė nesuteikia galimybės vykdyti veiklą daugiau nei vienam asmeniui ar įdarbinti individualios įmonės savininką, taip užtikrinant jam socialines garantijas. Tiek ūkinės bendrijos, tiek individualios įmonės nepatrauklumą lemia tai, kad jų dalyvių atsakomybė nėra ribota. Kooperatinė bendrovė (kooperatyvas) yra skirta jos narių ekonominiams, socialiniams ir kultūriniams poreikiams tenkinti, todėl nėra labai tinkama teisinė forma vykdyti įvairialypę ūkinę-komercinę veiklą.  Tikimasi, kad mažosios bendrijos užpildys nišą tarp individualios įmonės ir uždarosios akcinės bendrovės.

Kita vertus, mažosios bendrijos pristatomos kaip alternatyva verslininkams, kurie (kaip planuojama) nuo 2012 m. nebegalės verstis veikla pagal verslo liudijimą. „Apkarpius“ individualios veiklos, kuria gali būti verčiamasi turtint verslo liudijimą, sąrašą, bus sumažintas verslininkų, galinčių pasinaudoti verslo liudijimų suteikiamomis mokestinėmis lengvatomis, ratas. Verslininkams, kurie nebegalės veikti pagal verslo liudijimą, siūloma tęsti veiklą pagal individualios veiklos pažymą arba steigti mažąją bendriją. Tačiau, ar mažosioms bendrijoms bus taikomos mokestinės lengvatos, kol kas neaišku.

MAŽOSIOS BENDRIJOS KONCEPCIJA

Mažoji bendrija – tai ribotos civilinės atsakomybės juridinis asmuo.  Ji skirta smulkiam/vidutiniam verslui, kurio veikla pagrista asmeninėmis savybėmis paremto bendradarbiavimo principu. Tačiau specialūs reikalavimai MB steigėjams (pvz., kad steigėjais gali būti tik šeimos nariai) nenustatomi. Steigėju gali būti vienas ar keli, tiek fiziniai, tiek juridiniai asmenys. Kol kas nėra aišku, ar mažąsias bendrijas galės steigti ir užsieniečiai. MB dalyvių dalių perleidimas tretiesiems asmenims iš esmės draudžiamas, išskyrus atvejus, kai visi dalyviai tam pritaria. Tačiau  numatoma dalyvio teisė savanoriškai pasitraukti iš MB įstatyme ar steigimo dokumentuose nustatytais atvejais. Taip pat numatoma ir priverstinio MB dalyvio pašalinimo procedūra.

MB steigiama pagal steigimo aktą (jeigu MB steigs vienas asmuo) arba steigimo sutartį (jeigu MB steigs daugiau nei vienas asmuo), kurie yra tuo pačiu ir steigimo sandoris. Be įprastinio steigimo būdo mažąją bendriją bus galima steigti ir elektroniniu būdu, jeigu nenukrypstama nuo standartinių MB steigimo dokumentų (jų formos turės būti patvirtintos).

Mažosioms bendrijoms nenumatoma taikyti  t.t. minimalaus kapitalo reikalavimo. Iš vienos pusės, atrodytų, kad tai gali pažeisti kreditorių interesus, tačiau, kita vertus, vargu ar uždarosioms akcinėms bendrovėms keliamas 10 000,-Lt įstatinio kapitalo reikalavimas kreditorius kaip nors apsaugo. MB kapitalą sudaro dalyvių įnašai, įnešti steigimo metu ar po įsteigimo. Įnašu galėtų būti bet kokie civilinių teisių objektai – daiktai, pinigai ir vertybiniai popieriai, kitas turtas bei turtinės teisės, intelektinės veiklos rezultatai, informacija, veiksmai, veiksmų rezultatai, taip pat kitos turtinės ir neturtinės vertybės. Įstatymo projekte įtvirtinta lygių dalyvių įnašų prezumpcija.

Pagrindiniu mažosios bendrijos valdymo organu bus dalyvių susirinkimas. Dalyvių susirinkimas neturės būti privalomai šaukiamas kasmet. Be to, mažojoje bendrijoje neprivalės būti atskiro vienasmenio valdymo organo – vadovo. Bendrijoje, kurioje vadovas nebus renkamas, kiekvienas MB dalyvis, atsižvelgdamas i jos tikslus, galės veikti, prisiimti teises ir pareigas jos vardu (t. y. atlikti išorinę valdymo organo funkcija), nebent kitaip būtų numatyta steigimo dokumentuose. Tik t.t. svarbiausi sprendimai (pvz., dėl naujų dalyvių priėmimo, pelno paskirstymo ir pan.) turės būti priimami vienbalsiai.

MB pelną galima paskirstyti ne tik metų pabaigoje, bet ir anksčiau per finansinius metus, t.y. galima išmokėti pelną avansu. Tai akivaizdus pranašumas prieš uždarasias akcines bendroves, kur akcininkai savo dividendų turi laukti iki kitų metų. Metų pabaigoje nustačius, kad tam tikras MB dalyvis gavo daugiau pelno, nei turėjo gauti, perviršis turės būti grąžintas bendrijai.

Mažosioms bendrijoms planuojama taikyti supaprastintą apskaitos tvarką – MB neprivalėtų rengti finansinių ataskaitų.

Be paminėtų planuojamo MB teisinio reguliavimo nuostatų, daug vietos siekiama palikti MB dalyvių savireguliacijai.

GALIMOS PASEKMĖS VERSLUI

MB įteisinimu siekiama sudaryti palankesnes sąlygas smulkiam/vidutiniam, ypač šeimos, verslui vykdyti. Palankios sąlygos šiuo atveju yra minimalaus kapitalo reikalavimo netaikymas, elektroninio įmonės steigimo galimybė, paprastesnis ir lankstesnis valdymas, galimybė išmokėti pelną avansu, supaprastinta apskaita ir kt. Kita vertus, dar nėra aišku, ar mažosioms bendrijoms bus taikomos mokestinės lengvatos.

Tikimasi, kad minėti privalumai paskatins steigti mažąsias bendrijas tiek būsimus smulkius verslininkus, tiek asmenis, anksčiau galėjusius vykdyti veiklą pagal verslo liudijimą. Be to, tikimasi, kad, įteisinus MB, dalis Lietuvos smulkiojo/vidutinio verslo nuspręs trauktis iš šešėlio, legalizuosis.

Kaip minėta, kol kas nėra aišku, ar užsieniečiams bus taikomas ribojimas steigti mažąsias bendrijas. Netaikant tokio ribojimo, nedidelės MB steigimo išlaidos bei paprastas valdymas galėtų paskatinti užsienio investicijas į Lietuvą: užsieniečiai galėtų vykdyti veiklą per Lietuvoje įsteigtas mažasias bendrijas. Taigi MB įteisinimas galėtų teigiamai paveikti Lietuvos konkurencingumą įmonių steigimo jurisdikcijų rinkoje.

vis dėlto nėra aišku, ar MB greitai taps populiaria teisine forma. Praktikos dėl MB (ypač teisminės praktikos) nebuvimas gali sulaikyti verslininkus.

G.